TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Klestintis ar pigus regionas?

2008 02 01 0:00
Sausį Varšuvoje į gatves išėjo mokytojai reikalaudami didesnių atlyginimų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Norėdamos pritraukti daugiau potencialių darbuotojų kai kurios Vidurio ir Rytų Europos įmonės siūlo patrauklesnį atlyginimą, tačiau didesnė alga neišsprendžia darbo jėgos stygiaus problemos, o regiono darbo rinka vis tiek išlieka "pigiausia".

Staigus Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos pakilimas ir didėjančios užsienio investicijos kuria vis daugiau laisvų darbo vietų. Eurostato duomenimis, darbo jėgos vertė regione žaibiškai kyla: pernai atlyginimas Latvijoje ūgtelėjo 30 proc., Rumunijoje, Estijoje ir Lietuvoje - daugiau kaip 20 proc., tik Lenkijoje - vos 12 procentų. Nedarbo lygis Vakarų Europoje nuo 2002 metų siekia maždaug 7 proc., o per tą patį laikotarpį Rytų Europoje jis nukrito nuo 14 iki 9 procentų. Klestinčiuose regiono miestuose beveik visi norintieji dirbti turi darbo.

Nuo 2002 metų Vidurio ir Rytų Europoje staigiai augo BVP - per metus vidutiniškai 5 procentais. Didėjo ir "paklausių" sričių darbuotojų atlyginimas. Statybų sektoriaus darbuotojų alga Lenkijoje pernai padidėjo 20 proc., Rumunijoje - 25 proc., o Latvijoje - 35 procentais. Nepaisant šių ekonomikos klestėjimą pranašaujančių skaičių, regionas niekaip neišsprendžia darbo jėgos stygiaus problemos.

Trūksta darbo jėgos

Lenkas Janas Limanas nežino, ar jo Varšuvoje įkurta bendrovė "Meblat" ir toliau sėkmingai gyvuos. Jis turi patikimų medienos tiekėjų ir daugybę užsakymų, bet jam trūksta kvalifikuotų darbininkų.

"Du (iš 12) mano darbuotojų migravo į Airiją. Neseniai išėjo ir trečias - jis taip pat ketina važiuoti į Airiją. Bandymai rasti kitų darbuotojų - bevaisiai", - atsidūsta J.Limanas, kurio žodžiai liudija, kad ekonomikos pakilimas neatsiejamas nuo masiškos darbuotojų migracijos į Vakarų Europą.

Lenkų verslininkų skundai aidi bene visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Kebliausia padėtis - statybų sektoriuje, maisto pramonės ir bankininkystės srityse. Labiausiai trūksta inžinierių ir kvalifikuotų gamintojų. Kvalifikuotų inžinierių labai trūksta ir Lietuvoje. Todėl abiejų šalių verslininkai įsitikinę, kad regiono darbo rinką vis labiau kontroliuoja darbuotojai, nes gali reikalauti didesnio atlyginimo.

Austrijos banko "Raiffeisen International" padalinio Rumunijoje vadovas Stephenas van Groningenas atkreipia dėmesį, kad tokia padėtis darosi nepakeliama. "Ieškantys darbo žmonės tampa vis įžūlesni. Kai kurie jų pradeda dirbti banke, o po trijų mėnesių išeina. Dar po trijų mėnesių jie nori sugrįžti - ir tam tikrais atvejais turiu juos įdarbinti", - skundėsi jis.

Nelengva ir smulkioms įmonėms. Pasak Lenkijos įmonės "5 a Sec" personalo skyriaus vadovės Agnieszkos Jagielos, įmonėje nuolat vyksta personalo kaita, nors darbuotojams mokamas geras atlyginimas ir siūlomos keturios premijų rūšys.

Pigiausia rinka

Nepaisant kylančio atlyginimo skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Europos lieka milžiniški. Vokietijoje darbuotojai per valandą gauna apie 28 eurus (96,6 lito), Čekijoje - 8 eurus (27,6 lito), Lenkijoje - apie 7,5 euro (apie 26 litus), o Rumunijoje - 4 eurus (apie 14 litų).

Lenkų verslininko Rafalo Krasnobedskio teigimu, 2004 metais Lenkijos ir Slovakijos darbo rinka buvo 70-80 proc. "pigesnė" nei Vakarų Europos, o šiuo metu skirtumas sudaro 60-70 procentų. Taigi darbo jėga Rytų Europoje vis dar lieka pigesnė ir artimiausiu metu, regis, tokia ir liks.

Dabar, kai JAV ekonomiką užspaudė didelės paskolų palūkanos, kurios lyg tamsūs debesys pakibo ir virš Vakarų Europos, ekonomistai pranašauja, kad Vidurio ir Rytų Europos ekonomika smuks 1,5 proc., nes ciklinis ekonomikos augimas regione negali tęstis amžinai.

Kiti rodikliai

Be to, Vidurio ir Rytų Europos gyventojai sensta greičiau nei Vakarų Europoje, jaunimas vis dažniau migruoja, todėl darbingo amžiaus darbuotojų skaičius mažėja. Eurostatas pranašauja, kad gyventojų skaičius naujose Europos Sąjungos (ES) šalyse iki 2015 metų sumažės kone 3 mln., o darbingo amžiaus darbuotojų skaičius ir toliau mažės.

2006 metų pabaigoje užimtumo lygis Lenkijoje siekė 54,5 procento. Vokietijoje šis rodiklis aukštesnis - 67,5 proc., o Danijoje - pats aukščiausias visoje ES (77,4 procento). 55-64 metų amžiaus grupės darbuotojų užimtumas Lenkijoje siekė vos 28,1 proc., o Vokietijoje - 48,4 procento. Negana to, darbo našumas Rytų Europoje daug žemesnis nei Vakaruose. Pavyzdžiui, Lenkijoje jis prilygsta 40 proc. Vokietijos lygio.

Kita vertus, darbdaviai, sutinkantys mokėti didesnį atlyginimą, savo darbuotojams kelia vis aukštesnius reikalavimus, patiki sunkesnes užduotis. Didėjančius darbo krūvius pakelia ne visi ir anaiptol ne visi ima dirba našiau. Taigi didesnė alga dar nereiškia našesnio darbo.

Ką daryti?

ES pareigūnų nuomone, Vidurio ir Rytų Europos atsilikimą nuo Vakarų lemia nepakankamas dėmesys žmogiškiesiems ištekliams. Analitikai siūlo darbo stygiaus problemą spręsti diegiant veiksmingas mokymo programas. Daugiau dėmesio reikia skirti suaugusiųjų mokymui, kadangi brandaus amžiaus darbuotojams sunkiau įsidarbinti, nes jų išsilavinimas laikomas pasenusiu.

Kai kurie darbdaviai darbuotojams dovanoja automobilius, bando sulaikyti personalą lojalumo premijomis, siūlo mokymus ir karjeros galimybes. Tačiau taip daro anaiptol ne visi. Lenkijos įdarbinimo agentūros vadovo Marekas Masalskis teigia, kad taip elgdamiesi darbdaviai nesuvokia nepiniginių veiksnių svarbos motyvuojant ir įdarbinant žmones.

Pastebėta, kad darbdaviai dairosi į kitus miestus ir regionus, siūlančius daugiau potencialios darbo jėgos, o kai kurie steigia padalinius už ES ribų - Ukrainoje ir Moldovoje. Vis daugiau Lietuvos ir Lenkijos verslininkų pradeda bendradarbiauti su partneriais iš Ukrainos ir Baltarusijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"