TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Klimato anomalijos niokoja Europą

2007 07 27 0:00
Daugybė sudegusių automobilių paplūdimyje prie Italijos Peskičio miesto.
AFP/Scanpix nuotrauka

Italija dega, Didžioji Britanija skęsta, Vengrijoje ir Rumunijoje žmones kerta karštis - iš viso aukų daugiau 530.

Vakar Didžiosios Britanijos meteorologai perspėjo, kad oro sąlygos regione, kuris kenčia nuo didžiausių per 60 metų potvynių, ir toliau bus prastos. Prognozuojamos liūtys Velse, Vakarų Midlandse ir Anglijos pietvakariuose. Kai kur per 3 valandas gali iškristi iki 30 mm kritulių.

Dėl potvynių britai ir toliau patiria daug problemų: šimtai tūkstančių neturi geriamojo vandens, iki 10 tūkst. žmonių buvo priversti trauktis iš savo namų, sutriko elektros tiekimas. Vandens tiekimas vakar atnaujintas 10 tūkst. namų Glosteršyre, bet gyventojai perspėti, kad jį gerti nesaugu.

Manoma, jog Severno ir Temzės vandens lygis jau pasiekė kulminaciją. Tačiau Aplinkos agentūra nurodė, kad šešiuose rajonuose dar galioja perspėjimas dėl didelių potvynių. Jie gali užlieti rajonus netoli Oksfordo, kuriame jau nukentėjo maždaug 900 namų. Tiesa, Aplinkos agentūra pranešė, kad didelių problemų tikriausiai nekils, nors ir toliau prognozuojamas lietus.

Glosteršyre pareigūnai dar stengėsi atnaujinti vandens tiekimą 350 tūkst. žmonių. Cisternose, kurios pastatytos maždaug tūkstantyje vietų, vanduo senka, o laiku jas pripildyti dažnai būna sunku. Trečiadienį lankydamasis Glosteršyre premjeras Gordonas Brownas žadėjo žmonėms, kad bus atsiųsta daugiau vandenvežių ir geriamojo vandens buteliais.

Artinasi infekcijų pavojus

Sveikatos specialistai perspėjo žmones, ypač vaikus, vengti potvynių vandens, nes jis gali būti užterštas nevalytų nuotekų, kuriose gausu pavojingų virusų ir bakterijų, tokių kaip Escherichia coli ir salmonelės. "Blogiausia bus, kai nuslūgs vanduo, - kalbėjo mikrobiologas Kenas Flintas. - Žmonėms reikės imtis griežčiausių higienos priemonių, kad išvengtų ligų."

Per visą meteorologinių stebėjimų istoriją nuo 1766 metų Anglijoje ir Velse pirmąją šios vasaros pusę buvo daugiausia kritulių. Gegužės-liepos mėnesiais iškrito 38,7 cm kritulių - dvigubai daugiau nei vidutiniškai. Ankstesnis rekordas užregistruotas 1789 metais, kai per tokį laikotarpį iškrito 34,9 cm kritulių.

Šios vasaros potvyniai namų savininkams ir kompanijoms padarė žalos už 3 mlrd. svarų sterlingų (15,5 mlrd. litų). Ūkininkai sakė, kad liūtys ir potvyniai nuniokojo pasėlius, pieno ūkius. Vyriausybė pažadėjo papildomai skirti 10 mln. svarų (51 mln. litų) nuo potvynių nukentėjusiems rajonams.

Karalienė Elžbieta II savo kreipimesi į žmones teigė esanti "šokiruota ir labai sunerimusi" dėl tragedijos mastų. Šį potvynį kai kas jau vadina XXI amžiaus katastrofa.

Liepsnoja miškai

Pietų Italijoje per krūmynų gaisrus žuvo mažiausiai 4 žmonės: 2 sudegė savo automobilyje netoli Peskičio miesto, dar 2 užtroško nuo dūmų paplūdimyje. Daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, kuriuos ugnis atkirto jūros pakrantėje Peskičio rajone, teko išplukdyti iš pavojaus zonos.

Italijos spauda rašo, kad bausmė, siekianti iki 10 metų kalėjimo, neatbaido padegėjų, tačiau kas jie - psichai ar nusikaltėliai, kol kas neaišku. "Dauguma gaisrų buvo kriminalinio pobūdžio, - tvirtina pareigūnai. - Gerai žinoma, kad ugnis beveik visada padeda atsikratyti medžių ir kitų natūralių kliūčių bei padaryti vietos naujiems viešbučiams, viloms ar ganykloms." Pagal Italijos įstatymus gaisro nuniokotoje žemėje naujų statybų negalima pradėti 15 metų.

Per 3 pastarąsias savaites Italijoje išdegė mažiausiai 4,5 tūkst. hektarų saugomų plotų. Labiausiai nukentėjo Kampanijos regionas aplink Neapolį, Abrucai, Kalabrija, Sicilija ir Apulija.

Slovakijoje žaibas sukėlė didžiulį miško gaisrą, kuris nuniokojo mažiausiai 10 hektarų "Slovakijos rojaus" - šalies rytuose esančio nacionalinio parko.

Jau kelias savaites miškai dega ir Serbijoje - užfiksuota apie 100 didelių gaisro židinių. Ugnį gesinti padeda kariškiai, vietos savanoriai ir Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pajėgos. Premjero Vojislavo Koštunicos prašymu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiuntė į Serbiją lėktuvą Il-76.

Rusija teikia paramą ir Graikijai - ten išskrido sraigtasparnis Mi-26. Jis nutūpė netoli Atėnų ir padeda gesinti aplinkinius bei tolimesnius gaisrus.

Graikijoje liepsnos per mėnesį nusiaubė 32 tūkst. hektarų. Ant Parnitos kalno prie Atėnų išdegė 5,6 tūkst. hektarų miško, įskaitant dalį nacionalinio parko, kuris turėjo būti vienas geriausiai apsaugotų visoje šalyje. Eubojos saloje pirmadienį sudužo ugnį malšinęs lėktuvas, žuvo abu jo pilotai. Ši nelaimė privertė dar labiau susirūpinti tuo, kad gaisrų gesinimo pajėgumas jau visiškai išnaudotas. Pranešama, jog nuo birželio graikų lėktuvų, kuriais gabenamas vanduo liepsnoms malšinti, pilotai skraidė beveik 2 tūkst. valandų.

Vienas didžiausių gaisrų antradienį siautė prie Bitolos miesto Makedonijos pietuose. Per jį žuvo žmogus, išdegė apie 1000 hektarų miško. Tūkstančius gyventojų reikėjo evakuoti.

Oras įkaito nepakeliamai

Vengrijoje dėl neregėtų karščių jau mirė apie 500 žmonių. Karščio banga pareikalavo gyvybių ir Pietų Italijoje, 30 žmonių mirė Rumunijoje, po 2 - Bulgarijoje ir Graikijoje, dar 2 - Kroatijoje.

Nuo liepos 15 iki 22 dienos vidutinė temperatūra didžiojoje Vengrijos dalyje viršijo 30 laipsnių Celsijaus. Sveikatos pareigūnų teigimu, karštis centriniame regione prisidėjo prie ankstyvos 230 žmonių mirties, o visos šalies mastu "tai reiškia maždaug 500 mirties atvejų". Antradienį Vengrijoje užregistruota rekordinė per visą meteorologinių stebėjimų istoriją 41,9 laipsnio Celsijaus oro temperatūra.

Balkanų valstybių pareigūnai ragina gyventojus neiti iš namų.

Graikijoje antradienį oro temperatūra siekė 45 laipsnius Celsijaus, Italijoje - 44. Romoje užregistruota viena šilčiausių per visą istoriją naktų - temperatūra buvo 27,1 laipsnio. Bulgarijoje karščiai taip pat didžiausi per visą stebėjimų istoriją: kai kur šalyje termometro stulpelis pakilo virš 45 laipsnių.

Rumunijos miestų gatvėse buvo nualpę daugiau kaip 860 žmonių. Greitosios pagalbos tarnybos sulaukė mažiausiai 10 tūkst. skambučių. Visoje šalyje atidaryta daugiau kaip 1000 pirmosios pagalbos centrų ir įrengta šimtai geriamojo vandens dalijimo punktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"