TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Klimato kaita ir energetikos iššūkiai Europai

2014 01 22 6:00
Svarbiausias tikslas - sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Ar Europa vis dar pasiryžusi nustatyti tempą kovojant su klimato kaita ir ar gali sumažinti energijos kainas siekdama išlaikyti konkurencingumą?

Šiandien Europos Sąjunga (ES) ketina paskelbti savo tikslus, kiek iki 2030 metų ketinama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinti atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės baterijos ir vėjo malūnai, panaudojimą. Tai svarbi akimirka Europai, nes ji ilgai laikė save pasaulio lydere kovoje su klimato šiltėjimu. Pastaruoju metu vis daugėja ženklų, kad šias ambicijas bus sunku išlaikyti.

Naujieji pasiūlymai pakeis dabartinę strategiją "Europa 2020", kuri numato 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, iki 20 proc. padidinti sunaudojamą energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir tiek pat padidinti energetinį efektyvumą.

Kai ką pavyko įgyvendinti. Baigiantis 2012 metams ES 18 proc. sumažino anglies dioksido (CO2) išmetimą, o iki 2020-ųjų šis skaičius galėtų siekti beveik 25 procentus.

Realybė koreguoja ambicijas

JT duomenimis, nepaisant tarptautinių pastangų CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas dešimtmetį nuo 2000 iki 2012 metų visą laiką didėjo. Taigi svarbiausias klausimas, ar dabar Europa tapo mažiau ambicinga, labiau supančiota ekonominės realybės ir nebe taip užsidegusi mažinti taršą.

2009 metais Kopenhagoje vykusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija buvo proga ES imtis pagrindinio vaidmens. ES siūlė iki 2020-ųjų kasmet skirti 111 mlrd. eurų pagalbą besivystančiam pasauliui kovoti su klimato kaita. Kai atėjo laikas priimti sprendimus, ES buvo pastumta į šalį. Susitarimą pasiekė dvi didžiosios anglies dioksido išmetėjos - Jungtinės Valstijos ir Kinija, o kitos sparčiai augančios ekonomikos šalys, tokios kaip Indija ir Brazilija, atidžiai stebėjo. Joms tai buvo pamokoma istorija, o jos padarinys tas, kad nieko nebegirdėti apie ES vadovaujamą vaidmenį pasaulyje kovojant su klimato kaita.

2014 metais ES jau visiškai kitokia padėtis, kova su klimato kaita akivaizdžiai tapo kur kas didesniu iššūkiu. Negalima išleisti iš akių kelių dalykų, pirmiausia - euro zonos krizės. Realus ES bendrasis vidaus produktas tebėra mažesnis, nei buvo 2007 metais. Be to, Angela Merkel netikėtai pasuko kita kryptimi. Po 2011 metais Japonijoje įvykusios branduolinės katastrofos Fukušimoje Vokietijos kanclerė priėmė neįprastai greitą sprendimą, kad jos šalis atsisako atominės energetikos, kuri yra viena švariausių energijos rūšių. Ir pagaliau - energijos kainos. Jungtinėse Valstijose jos yra bent 25 proc. mažesnės nei Europoje. Tai iš dalies lėmė skalūnų dujų gavyba. Kad ir kaip Europai rūpėtų klimato kaita, ji irgi turi mažinti energijos kainas, jeigu nori tapti konkurencinga.

Naikina subsidijas

Ekonominė realybė yra tokia, kad subsidijos atsinaujinantiems energijos šaltiniams yra veiksnys, dėl kurio energijos kainos laikosi didelės, o tai nėra gerai Europos eksportuotojams. Naujasis Vokietijos energetikos ministras užsimojo tai sutvarkyti ir jau sulaukė planuojamų reformų kritikos iš žaliųjų. Pagal socialdemokrato Sigmaro Gabrielio planą, subsidijos atsinaujinančios energijos gamintojams bus smarkiai karpomos, nes Vokietijai labai brangiai atsieina sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos. Tačiau ministras jau įspėjo vartotojus, kad nesitikėtų mažesnių elektros kainų. Kaip sakė jis, to nebus, mes tik sustabdysime nuolatinį jų augimą.

Dėl valstybės dotacijų saulės bei vėjo energijos ir biodujų gamintojams energijos kainos Vokietijoje yra vienos didžiausių Europoje. Subsidijos naujiems vėjo energijos gamintojams bus sumažintos, o biodujų gamintojams išvis panaikintos. Gamintojai nuo kitų metų pamažu bus verčiami parduoti žaliąją energiją rinkoje, o ne mėgautis išskirtine padėtimi ir garantuotomis kainomis.

Vokietija, kurios ekonomika yra stipriausia Europoje, iki 2050 metų planuoja didinti savo elektros suvartojimą iš atsinaujinančių šaltinių iki 80 proc. (dabar žalioji energetika sudaro 25 proc. suvartojamos elektros).

BBC, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"