TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kliūtys Šiaurės Europos dujotiekiui

2008 01 24 0:00
Techninės projekto dalies vadovas D. von Almenas vilioja oponentus šypsenomis ir gražiais žemėlapiais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos ir Vokietijos Šiaurės Europos dujotiekio projektas vis susiduria su naujais sunkumais. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) yra ypač susirūpinusi dėl cheminio ginklo sankaupų Baltijos jūroje ir akcentuoja ekologinės katastrofos grėsmę. Tuo metu Suomija jau pareikalavo pakeisti dujotiekio maršrutą.

Kur palaidoti toksinai?

Kaip tvirtina Lietuvos Seimo atstovas ETPA Gediminas Jakavonis, informacija apie 80 proc. Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo buvimo vietų įslaptinta, todėl neįmanoma ištirti šių toksinių medžiagų būklės ir užtikrinti dujotiekio "Nordstream" per Baltiją saugumo. Per ETPA sesiją, vykstančią Strasbūre, posėdžiavęs Aplinkosaugos, žemės ūkio ir regioninių reikalų komitetas įgaliojo ETPA pirmininką Luisą Marią de Puigą kreiptis į NATO ir pareikalauti išslaptinti po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo buvimo vietas.

"Dar praėjusiais metais paaiškėjo, kad apie 80 proc. Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo koordinačių JAV ir Didžioji Britanija yra įslaptinusios, todėl neįmanoma nustatyti cheminių medžiagų buvimo vietos ir būklės. 2007-ųjų gruodį komitetas kvietė į posėdį NATO atstovus paaiškinti situaciją, tačiau jie neatvyko ir nesiteikė jokiais kitais būdais pateikti šios informacijos", - kalbėjo ETPA ekspertu paskirtas ir pranešimą apie palaidoto cheminio ginklo grėsmes rengiantis Lietuvos parlamentaras G.Jakavonis. Pasak Lietuvos atstovo, ETPA komiteto narius papiktino Šiaurės Atlanto aljanso požiūris į šią problemą, kuri yra prioritetinė organizacijos aplinkosaugos politikoje.

Anot G.Jakavonio, kai nėra galimybės ištirti jūroje esančio cheminio ginklo būklės, tiesiant dujotiekį kyla ekologinės katastrofos Baltijoje grėsmė. Jis akcentuoja, kad Šiaurės Europos dujotiekio poveikio aplinkai ekspertizės užduotį būtina papildyti reikalavimais įvertinti palaidoto cheminio ginklo vietas, būklę, galimą pavojų ir numatyti prevencijos priemones projektuojant įrenginius Baltijos jūroje. Pagal pranešimo išvadas bus rengiamas ETPA rezoliucijos projektas, kurį, kai bus patvirtintas, ketinama svarstyti per ETPA sesiją. Tokia Asamblėjos pozicija - rimtas signalas Rusijai ir Vokietijai, nors jų atstovai tvirtina, kad dujotiekio maršrutas yra nuodugniai ištirtas ir visiškai saugus.

Suomija kratosi "vamzdžio" kaimynystės

Suomijos aplinkos apsaugos ministerija rekomendavo dujotiekį tiesiančiai kompanijai "Nord Stream AG", kuriai vadovauja buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, pakeisti maršrutą Suomijos įlankoje. Primygtinės rekomendacijos esmė - tiesti dujotiekį kuo toliau nuo Suomijos teritorinių vandenų. Šiuo metu planuojama, kad dujotiekis drieksis per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos jūrines ekonomines zonas.

Suomijos sprendimas sukėlė sąmyšį ir nepasitenkinimą "Nord Stream AG" vadovybėje. Palyginti siauroje Suomijos įlankoje dujotiekis gali tiesiog "netilpti". Panašius reikalavimus neseniai išsakė ir Estija. Savo ekonominėje zonoje ji net uždraudė atlikti dugno tyrimus.

Taigi dujotiekio maršrutas spaudžiamas iš dviejų pusių, pačioje siauriausioje jo atkarpoje. Be to, "Nord Stream AG" jau anksčiau skelbė, kad "pastumti" maršrutą į pietus nuo Suomijos teritorinių vandenų itin nepageidauja, nes tokiu atveju dujotiekis patektų į labai nepalankią zoną, kurioje vyksta ypač aktyvi laivyba, o dugnu nutiesta daugybė kabelinių komunikacijų.

Šios pretenzijos gerokai apsunkina projekto įgyvendinimą. Be to, kuo ilgiau vilkinami tiesimo darbai ir kuo daugiau reikalaujama atlikti nuodugnesnius aplinkosaugos tyrimus, tuo labiau didėja išlaidos. Faktiškai šiandien ima formuotis bent jau teorinė galimybė, kad ir taip brangus projektas ateityje gali tapti visai nerentabilus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"