TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Klonavimas - atgyvena

2007 11 24 0:00

Japonų mokslininkai rado būdą, kaip žmogaus odos ląsteles paversti kamieninėmis. Šis, išties sensacingas, atradimas yra svarbus tuo, kad beveik visiškai panaikina embrioninių lastelių klonavimo poreikį.

Moraliniai ginčai pamiršti

Genetiškai manipuliuodami odos ląstelėmis Japonijos Kioto universiteto mokslininkai sugebėjo jas paversti kamieninėmis. Tai reiškia, kad iš tokių lastelių bus galima sukurti beveik bet kokį žmogaus audinį. Tuo pačiu metu panašius sėkmingus bandymus atliko ir JAV Viskonsino-Medisono universitetas. Abiem atvejais odos ląsteles pavyko transformuoti taip, kad jos funkcionuotų kaip embrioninės kamieninės ląstelės. Šis atradimas panaikina moralinę problemą, sukėlusią skandalingas diskusijas JAV - embrionų klonavimas gali nugrimzti į praeitį.

Jei atradimas bus patvirtintas klinikiniais bandymais, jis ne tik leis auginti įvairius žmonių audinius išvengiant klonavimo, bet ir palengvins audinių persodinimo procesą. Audinių atmetimo problemos taip pat bus galima išvengti, nes modifikuoti audiniai bus derinami su konkretaus paciento DNR.

Naujoji alchemija

Vienas žymiausių šios srities specialistų, Vorčesterio pažangių ląstelinių technologijų laboratorijos vadovas Robertas Lanza pareiškė, kad šis atradimas prilygsta Šventojo Gralio radimui. "Juk tai nuostabu - paimti kelias žmogaus odos ląsteles ir paverti jas kamieninėmis lastelėmis tiesiog laboratorijoje", - džiaugėsi mokslininkas. Jis atradimą palygino net su senovės alchemikų bandymais: "tai beveik tas pats, kaip iš švino daryti auksą". Mokslininkas taip pat akcentavo moralinį aspektą, nes atradimas galbūt leis atsisakyti embrionų klonavimo.

Nepaisant sunkumų

Mokslininkai visame pasaulyje perspėja, kad embrioninių lastelių tyrimai neturėtų būti pamiršti vien dėl to, kad jiems yra paaukota daug laiko ir pastangų. Be to, šis atradimas turi ir trūkumų. Japonų mokslininkai, perkeldami DNR į odos ląsteles, naudojo retrogradinį virusą. Tai gali sukelti tam tikrą mutacijų pavojų. Taigi reikės surasti naują DNR įdiegimo būdą.

Nepaisant šių trūkumų atradimas vis vien vertinamas kaip persilaužimo momentas genetinėje inžinerijoje. Prieš dešimt metų suformuluota teorija buvo įgyvendinta praktikoje - į izoliuotą žmogaus ląstelę galima perkelti keturis genus, ir transformuoti ją į bet kurį reikalingą audinį.

Bandymai buvo pradėti, kai mokslininkai išskyrė keturiolika transformacijai tinkamų genų. Tačiau persilaužimą mokslininkai pasiekė tada, kai buvo išskirti keturi tinkamiausi. Pirmą kartą izoliuoti ląstelę pavyko 1998 metais. Nuo to laiko mokslininkai intensyviai dirbo siekdami įgyvendinti šį projektą, kuriuo remiantis būtų galima gydyti diabetą, Parkinsono ligą bei širdies darbo sutrikimus. Nors iki šiol embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis nė vienas žmogus dar nebuvo gydytas, mokslininkai tikisi pradėti tai daryti, jei tolesniems tyrimams bus suteiktas pilnavertis finansavimas. Buvo pažymėta, kad nepakankamą finansavimą lemia embrioninių lastelių tyrimų moralumo klausimas. Dėl moralinių ir religinių diskusijų iš tyrimų pasitraukė ir kai kurie mokslininkai.

Tyrimai tęsis

Mokslininkus pasveikino JAV prezidentas. Baltieji rūmai mano, kad atradimas iš esmės yra lengviau įgyvendinamas nei klonavimas ar embrioninių lastelių atskyrimas. Tai reiškia, kad tūkstančiai pasaulio laboratorijų gali tęsti šiuos bandymus be papildomų technologijų.

Per bandymus gautos kamieninės ląstelės gali būti transformuotos į bet kurį iš 220 žmogaus organizme esančių lastelių tipų. Lieka tik teisinis klausimas: ar dauguma šalių savo medikams leis vykdyti panašius eksperimentus. Nuo to labiausiai priklauso, ar sparčiai progresuos naujojo atradimo tyrimas ir kada jį bus galima pritaikyti praktikoje.

Klausimai išlieka

Vienas iš JAV mokslininkų, dirbusių prie šio projekto, pats nebuvo įsitikinęs, ar naujasis atradimas iš tiesų yra realus. "Ar tai tikros ląstelės, ar tik keista mutacija?" - retoriškai klausė jis. Tačiau tuoj pat patvirtino, kad naujos ląstelės tikrai atrodo taip, kad iš jų bus galima auginti žmonių audinius. Mokslininkai tiria galimybę pritaikyti šį atradimą audinių ląstelėms atstatyti arba pakeisti. Panašus genų perkėlimo procesas galėtų būti pritaikytas netgi tam, kad pažeistos organizmo ląstelės gydytų pačios save.

Mokslininkai atradimo ateitį vertina optimistiškai. "Mes kalbame apie pačią žmogaus kūno lemtį", - sakė vienas iš projekto vadovų. "Pradėjom šį darbą prieš dešimt metų, ir šiandien tai atrodo kaip gera nauja pradžia ir kaip puikus epilogas dešimtmetį trukusiems debatams", - pareiškė profesorius Jamesas Thomsonas. Jo kolegos Japonijoje į ateitį žiūri dar optimistiškiau. Jie mano, kad artimoje ateityje bus įmanoma formuoti smegenų ir širdies audinio ląsteles ir pritaikyti jas konkrečiam žmogui arba ligai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"