TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Knygos demaskuoja monsinjorus

2015 11 04 6:00
Pranciškaus pastangos reformuoti Kuriją susiduria su kliūtimis. AFP/Scanpix nuotrauka

Naujausią Vatikano paslapčių nutekinimo skandalą dar labiau pakurstė knygos, atskleidžiančios ydingą valdymą ir vidinį pasipriešinimą popiežiaus Pranciškaus pastangoms reformuoti neskaidrų Šventojo Sosto finansų pasaulį.

Vakar pasirodžiusioje Italijos žurnalisto Gianluigi Nuzzi knygoje cituojami konfidencialūs dokumentai, iš kurių aiškėja, kaip Vatikane buvo iššvaistyti milijonai, kaip veikia Vatikano „šventųjų gamybos mašina“, demaskuojamas monsinjorų godumas.

Toji G. Nuzzi knyga itališkai vadinasi „Kryžiaus kelias“ („Via Krucis“), o angliškai – „Prekiautojai šventykloje“ („Merchants in the Temple“) ir yra kitos šio autoriaus knygos, pasirodžiusios 2012 metais ir pagrįstos Benedikto XVI liokajaus nutekinta informacija, tęsinys. Manoma, jog šis nutekinimo skandalas tapo viena iš pontifiko istorinio atsistatydinimo priežasčių.

Dar vieną knygą išspausdino savaitraštyje „L'Espresso“, pastaraisiais metais neretai skelbdavusiame nutekintą konfidencialią informaciją, žurnalistas Emiliano Fittipaldi, ji vadinasi „Gobšumas: dokumentai, atskleidžiantys Pranciškaus Bažnyčios turtus, skandalus ir paslaptis“ („Avarizia – Le carte che svelano ricchezza, scandali e segreti della chiesa di Francesco“).

Knygos pasirodė kaip tik tomis dienomis, kai Vatikanas suėmė du asmenis – ispanų prelatą ir socialinių tinklų ekspertę, kurie, įtariama, pavogė ir nutekino įslaptintus dokumentus per jau antrą panašų skandalą, sukrėtusį Romos kuriją per pastaruosius trejus metus.

54 metų monsinjoras Lucio Angelis Vallejo Balda, dirbęs popiežiaus Pranciškaus įkurtoje komisijoje, turinčioje jį konsultuoti apie Vatikano ekonomikos reformą, buvo suimtas kartu su antrąja komisijos nare 33 metų Francesca Chaouqui, dėl įspūdingos išvaizdos praminta „sekso bomba“.

Abu įtariamieji suimti tada, kai Italijos žiniasklaida savaitgalį pranešė, kad Vatikano policija tiria mėginimą pavogti nešiojamąjį kompiuterį, priklausantį naujojo Vatikano finansų biuro vadovui Libero Milonei. Tačiau Vatikano prokuroras Roberto Zannotti jau paleido F. Chaouqui, nes ji sutiko bendradarbiauti su tyrėjais. L. A. Vallejo Balda, šiuo metu laikomas Vatikano kalėjime, priklauso Šventojo Kryžiaus kunigų draugijai, neatskiriamai susijusiai su konservatyviu katalikų judėjimu „Opus Dei“. Šis išreiškė „nuostabą ir skausmą“ dėl jo arešto.

Reformatoriai prieš senąją gvardiją

Vatikanas pasitiko knygas priešiškai, apibūdindamas jas kaip „rimtos popiežiaus pasitikėjimo išdavystės vaisius“, o autorius apkaltino pasinaudojus neteisėtai paviešintais slaptais dokumentais ir net svarsto galimybę imtis teisinių veiksmų prieš minėtus žurnalistus. Pasak Vatikano, tokio pobūdžio publikacijos nepadeda aiškumui ir tiesai, o tik didina sumaištį bei veda dalinių ir tendencingų išvadų link.

„Vatileaks“ skandalu praminta saga prasidėjo dar 2012 metais, kai G. Nuzzi pareiškė, kad popiežiaus Benedikto XVI liokajus jam parodė pavogtus Vatikano dokumentus, ir baigėsi po metų, kai aiškiai išsekęs Benediktas atsistatydino. Liokajus Paolo Gabriele už dokumentų vagystę buvo nuteistas kalėti 18 mėnesių. Popiežius Benediktas vėliau suteikė jam malonę, bet visam laikui uždraudė savo buvusiam ištikimam padėjėjui dirbti Vatikane.

Skandalas dar nebuvo visiškai pamirštas, kai 2013 metais popiežiumi buvo išrinktas argentinietis Pranciškus, gavęs kardinolų mandatą reformuoti Vatikano biurokratiją ir sutvarkyti miglotus jo finansus. Pranciškus nedelsdamas sukūrė aštuonių ekspertų komisiją, kad ši surinktų informaciją iš visų Vatikano įstaigų apie bendrą Šventojo Sosto finansinę padėtį, kuri tuo metu buvo itin prasta.

Jos nariai buvo ir monsinjoras L. A. Vallejo Balda, aukšto rango Vatikano pareigūnas, siejamas su „Opus Dei“ judėjimu, bei F. Chaouqui, Italijos viešųjų ryšių ekspertė, abu dabar kaltinami įslaptintų dokumentų vagyste ir nutekinimu.

G. Nuzzi savo knygoje nagrinėja komisijos darbą ir pasipriešinimą, su kuriuo ji susidūrė rinkdama informaciją Vatikano departamentuose. Šie labai ilgą laiką buvo visiškai autonomiški sprendžiant biudžeto, darbuotojų ir išlaidų reikalus.

G. Nuzzi teigimu, 2013 metais penki tarptautiniai auditoriai parašė Pranciškui, kad Šventojo Sosto buhalterija visiškai stokoja skaidrumo – niekas nekontroliuoja išlaidų, o ypač personalui, bet taip pat ir visų kitų.

Knygoje, pateikiant daugybę citatų iš elektroninių laiškų, susitikimų, privačių pokalbių ir kitų šaltinių, piešiamas Vatikano biurokratijos, skendinčios neūkiškumo, švaistymo ir slaptumo rūke, paveikslas. Gali būti, kad jis nėra toks tolimas tikrovei, nes Pranciškus ne kartą viešai perspėjo Kuriją nepasiduoti „intrigoms, apkalboms, klikoms, favoritizmui ir šališkumui“ – veiklai, kuri labiau būdinga dvarui nei tarnystės institucijai. Per praėjusias Kalėdas popiežius „nurengė“ artimiausius savo bendražygius, išvardydamas „15 Kurijos ligų“, tarp kurių buvo ir „veidmainiškas dvigubas gyvenimas“ bei „dvasinis Alzheimeris“.

Akivaizdu, kad knyga atspindi popiežiaus sudarytos komisijos narių požiūrį, pasakoja apie sunkumus, su kuriais jie susiduria, ir kuria naujųjų reformatorių, besikaunančių su Vatikano senąja gvardija, naratyvą. Tačiau knygoje nieko nesakoma, kodėl senoji gvardija tais reformatoriais nepasitiki, kokios yra to priežastys.

Šventuosius stumia pinigai

Pradėjusi darbą, komisija paskelbė memorandumą, kuriame įvardijo šešis savo prioritetus. Vienas jų – Vatikanui priklausantis nekilnojamasis turtas. Komisija nustatė, kad jo vertė siekia maždaug 2,7 mlrd. eurų, septynis kartus daugiau, negu nurodoma balanse. Kai kuriais atvejais nuomos kainos nuo 30 iki 100 proc. žemesnės nei rinkos, kai kurie butai veltui atiduoti kardinolams ir biurokratams kaip dalis atlyginimo ar pensijos.

Knygoje sakoma, kad jeigu būtų taikomos rinkos kainos, būstai, atiduoti darbuotojams, duotų 19,4 mln. eurų pajamų, o ne 6,2 mln., kaip dabar nurodoma, o kiti pastatai, iš kurių gaunamos pajamos, duotų 30,4 mln. eurų.

Antrasis prioritetas komisijos sąraše buvo banko sąskaitų, skirtų Vatikano pareigūnams, kurie renka kandidatus į šventuosius, valdymas. Šventųjų atranka visuomet buvo ilgas ir paslaptingas procesas, per kurį reikia ištirti kandidatų nuopelnus ir patikrinti stebuklus, kuriuos jie padarė.

G. Nuzzi apskaičiavo, kad vidutiniškai viena tokia byla atsieina apie pusę milijono eurų, o vienos beatifikacijos atveju pasiekė net 750 tūkst. eurų. Lėšos ateina iš donorų, trokštančių matyti pagerbtą savo kandidatą. Turtingų donorų įkvėpti procesai gauna dideles lėšas, kiti mažiau ir todėl dažnai įstringa. Kai atitinkama Vatikano tarnyba pareiškė komisijai, kad neturi jokių dokumentų apie šių pareigūnų finansavimą ar banko sąskaitas, komisija jas įšaldė.

Kad parodytų, kaip prieštaringai vertinamas komisijos darbas, G. Nuzzi labai smulkiai išnagrinėjo menkai žinotą incidentą, kai 2014 metų kovo 30 dieną buvo įsilaužta į komisijos biurą ir pavogti jos dokumentai. Įsilaužimas akivaizdžiai buvo vidaus reikalas, nes vagys tiksliai žinojo, kur užrakinti dokumentai. G. Nuzzi padarė išvadą, kad tai buvo perspėjimas tiems, kurie vykdė jautriausią tyrimą ir galėjo įteikti pontifikui įrankius iš pagrindų pakeisti Kuriją.

Galiausiai G. Nuzzi smulkiai papasakoja apie monsinjorą Giuseppe Sciaccą, antrą asmenį Vatikano valstybės administracijoje, norėjusį prašmatnesnio būsto. Aukšto rango Vatikano kardinolai dažnai mėgaujasi milžiniškais butais, kartais net iki 400 kvadratinių metrų. Kai G. Sciaccos kaimynas, pagyvenęs kunigas, ilgam pakliuvo į ligoninę, pasinaudojęs proga G. Sciacca išgriovė butus skyrusią sieną ir prisijungė prie savo būsto papildomą kambarį su visais baldais. Kaip rašo G. Nuzzi, senyvas prelatas, galiausiai grįžęs namo, rado savo daiktus dėžėse, o netrukus mirė. Pranciškus, gyvenantis viešbučio kambaryje, be ilgų svarstymų iškraustė G. Sciaccą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"