TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ko bijo Egipto kariškiai

2013 08 28 6:00
M.Mursis stengėsi priešintis kariškių dominavimui, tačiau buvo nuverstas nuo valdžios pjedestalo. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pastarosiomis savaitėmis Egiptas skendėjo kraujyje ir chaose. Kariškiai nuvertė demokratiškai išrinktą islamistų prezidentą Mohamedą Mursi, o jo šalininkai bei priešininkai pliekėsi tarpusavyje ir su Egipto saugumo pajėgomis.

„Istorija kartojasi“, - sako Artimųjų Rytų ekspertas Omaras Ashouras. Jis teigia, kad padėtis dabartiniame Egipte primena XX amžiaus šeštojo dešimtmečio įvykius. Tuo metu Gamalas Abdelas Nasseras perėmė vadovavimą, ir Egiptas ilgus metus atsidūrė kariškių valdžioje. Kokie panašumai sieja G.A.Nassero valstybę su dabartiniu Egiptu? Ko siekia Egipto generolai? Ko jie labiausiai bijo? Kokia ateitis laukia Egipto?

Padalytas Egiptas

„Perversmo lyderis Mohammedas Naguibas laikėsi nuosaikios pozicijos. Jis atsisakė generolo leitenanto laipsnio, parodydamas, kad armija nenori galios“, - 1952 metų „Al-Akhbar“ laikraštyje rašė garsus Egipto istorikas Abd al-Rahmanas al-Rafai. Tačiau M.Naguibas valdžioje išsilaikė neilgai. 1954 metais nuolankų ir kuklų generolą, tapusį pirmuoju Egipto prezidentu, nušalino ambicingas, valdžios ištroškęs kietos rankos šalininkas pulkininkas G.A.Nasseras.

Tuometė padėtis buvo panaši į dabartinę, nes Egiptas buvo pasidalijęs į dvi stovyklas. Dalis valstybės gyventojų norėjo parlamentinės demokratijos, konstitucionalizmo ir menko kariškių vaidmens valstybės valdyme, kiti troško „žemę ir duoną“ pažadėjusio stipraus ir charizmatiško globėjo.

G.A.Nassero šalininkai sutraiškė savo priešininkus. Svarbiausios laisvės, parlamentarizmas bei menka kariškių įtaka valstybės valdymui ilgam išnyko iš Egipto gyvenimo. G.A.Nasseras su kaupu įvykdė savo pažadus: jis nusavino ir perdalijo žemę, nuolat pykosi su buvusia metropolija Didžiąja Britanija ir sukūrė kariškių valdomą valstybę. G.A.Nassero laikais karinės institucijos dominavo valstybėje, o jų atstovai užėmė svarbiausius valdžios postus.

Kariškių norai

2011 metų Arabų pavasario revoliucija Egipte greitai žlugo, nes revoliucionieriai susidūrė su XXI amžiaus chunta. Jiems nepavyko pažaboti Konstitucijai prieštaraujančios konservatyvios institucijos – Aukščiausiosios ginkluotųjų pajėgų tarybos.

Šioje Taryboje esantys kariškiai visomis jėgomis priešinosi saugumo sektoriaus reformai. Demokratiškai išrinkta Egipto valdžia siekė demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės, civilinių institucijų prižiūrimos kariuomenės ir policijos bei skaidraus kariuomenės biudžeto. Tai buvo svetima kariškiams. Jie nenorėjo užleisti per revoliuciją prarastų pozicijų ir, atėjus tinkamam metui, smogė iš peties demokratiškai išrinktiems civiliams.

Karinio perversmo 2013 metų vasarą gal ir nebūtų buvę, jei M.Mursi būtų įvykdęs kariškių norus. Jie reikalavo veto svarstant svarbiausius politinius klausimus, didesnio finansavimo kariuomenei ir teisinės neliečiamybės. Be to, kariškiai Egipte stengėsi sukurti karinę ir ekonominę imperiją: norėjo gauti naudos iš lengvatinių muitų, prašėsi atleidimo nuo mokesčių, siekė išvengti turto konfiskavimo bei padidinti šauktinių skaičių. Tačiau to, matyt, buvo per daug.

Bijo revoliucijos

Nors Aukščiausiosios ginkluotųjų pajėgų tarybos galia Egipte milžiniška, tačiau ji šalyje ne visagalė. Visų pirma kariškiai bijo spaudimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jie nuogąstauja, kad galingiausia pasaulio valstybė gali nutraukti Egiptui finansavimą ar net įsiveržti į šalį, jeigu čia tebevyraus chaosas.

Kariškius iš vėžių gali išmušti ir gatvės protestai. 2011 metų revoliucija, po kurios trumpai egzistavo demokratija, kilo iš piliečių nepasitenkinimo autokratiniu H.Mubarako režimu. Jeigu nepasitenkinimas po M.Mursi nuvertimo neatslūgs, ir gatvės protestai nenurims, kariškiams teks ir toliau lieti paprastų žmonių kraują, o tai gali pastūmėti Egipto gyventojus į dar vieną revoliuciją.

Stengiasi išlaikyti valdžią

Egipto generolai valdžią gali išlaikyti keliais būdais. Pirmiausia, jiems šalyje reikia sukurti „vidaus demonus“. Tokią taktiką naudojo kariškiai Argentinoje XX amžiaus aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečiais bei Alžyre dešimtąjį dešimtmetį.

Egipte „vidaus demonus“ sukurti nesunku. Kariškiams reikia supriešinti koptus su musulmonais arba religiją su sekuliarumu. Jeigu musulmonai nekęs koptų, o koptai - musulmonų, tai jie vieni kitiems taps svarbiausiais taikiniais. Taigi kariškiai galės lengviau atsikvėpti, nes šių religinių grupių atstovai prieš juos nesusivienys ir nesukels šalyje revoliucijos.

Šiuo metu Egiptą valdantis karinis režimas stengiasi „demonizuoti“ Musulmonų broliją. Svarbiausi dvasiniai ir politiniai organizacijos lyderiai atsiduria kalėjimuose, jiems pareiškiami kaltinimai riaušių ar žudynių kurstymu. Kariškiai stengiasi kuo labiau sumažinti Musulmonų brolijos įtaką, nes ji Egipte yra svarbiausia opozicijos jėga, galinti priversti gyventojus priešintis kariniam režimui. Jeigu Musulmonų brolija taptų neįtakinga, kariniam režimui atsivertų ilgalaikio valdymo perspektyvos.

Ateities perspektyvos

Po 2013 metų liepą įvykusio perversmo demokratija Egipte gali pranykti ilgam. Modeliai rodo, kad karine jėga užimtos demokratiškai piliečių išrinktos institucijos beveik nefunkcionuoja arba tarnauja valdančiojo režimo poreikiams. Šiuo metu Egipto ateitis atrodo miglota. Jame gali įsitvirtinti visiška karinė diktatūra, kariškių dominavimas politikoje, suteikiant simbolines galias civiliams, ar net kilti pilietinis karas.

Šie scenarijai gali turėti rimtas regionines pasekmes ir sužlugdyti Arabų pavasario laimėjimus. Tai signalas Tunisui, Libijai ar Jemenui, kad demokratija arabų valstybėse tik trumpalaikis reiškinys, o Konstitucija - tik rašytinis dokumentas. Tai signalas šių šalių kariuomenėms, kad jos gali griebtis perversmo ir jėga užtikrinti politines teises.

Taigi dabartinis Egiptas sugrįžo į XX amžiaus šeštojo dešimtmečio laikus. Nors greičiausiai jo nevaldys naujasis socialistinių pažiūrų G.A.Nasseras, tačiau karinis valdymas Egipte tikriausiai neišnyks ilgus dešimtmečius.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"