TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ko labiau už skurdą ir badą bijo europiečiai?

2012 01 08 9:00

Šių metų „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad daugiau nei du trečdaliai europiečių mano, jog klimato kaita yra labai rimta problema, o 80 procentų įsitikinę, kad kovos su klimato kaita veiksmai gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir didinti užimtumą.

Atlikti tyrimai rodo, kad didelei visuomenės daliai klimato kaita rūpi labiau nei prieš dvejus metus, šis globalus reiškinys kelia didesnį susirūpinimą nei ekonomikos sunkumai. Iš apklausos aiškėja, kad 27 valstybių narių gyventojai tikisi, kad Europos Sąjunga iki šio amžiaus vidurio taps klimatui palankesne mažo anglies dioksido technologijų visuomene.

68 procentai apklaustųjų mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema, nors 2009 m. taip manė 64 procentai. Klimato kaita įvertinta kaip antroji pagal svarbą pasaulio problema po skurdo, bado, geriamojo vandens trūkumo. Vienas iš penkių apklaustųjų mano, kad klimato kaita – pati rimčiausia problema. 51 procentas įsitikinęs, kad tai pati didžiausia arba viena didžiausių problemų, 45 procentai pirmenybę teikia ekonomikos būklei.

78 procentai sutinka, kad kova su klimato kaita ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali paskatinti ES ekonomikos augimą ir padidinti užimtumą, tuo tarpu prieš dvejus metus taip manė 63 procentai visų apklaustųjų. Visose Europos Sąjungos šalyse šiai nuomonei pritarė ne mažiau kaip du iš trijų apklaustųjų. 68 procentai norėtų, kad apmokestinimas būtų sietinas su energijos vartojimu. Šiai nuomonei pritariama visose Europos Sąjungos šalyse.

Europos Sąjungos gyventojai tikisi, kad iki 2050 metų Europa taps klimatui palankia visuomene. Ši vizija išdėstyta Europos Komisijos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos kūrimo plane.

Beveik devyni iš dešimties apklaustųjų tikisi, kad 2050 metais Europoje bus naudojama daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. 87 procentai mano, kad Europoje bus užtikrintas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, 73 procentai viliasi, kad automobilių energijos vartojimo efektyvumas bus didesnis nei dabar.

Respondentai mano, kad už kovą su klimato kaita pirmiausia atsakinga kiekvienos šalies vyriausybė, po to Europos Sąjunga ir verslas. Tačiau 21 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad atsakingi ir patys žmonės, o 23 procentai dar kategoriškesni – esame atsakingi mes visi.

Paklausti, kaip patys prisideda prie klimato kaitos mažinimo, pusė respondentų atsakė, kad per pastarąjį pusmetį ėmėsi veiksmų mažinti klimato kaitą. „Eurobarometro“ ataskaitoje, pateiktoje Europos Komisijos tinklalapyje, skelbiama, kad 66 proc. respondentų į klausimą, kokių būtent veiksmų imasi, atsakė, kad labiausiai prieinamas būdas – mažinti buitinių atliekų kiekį ir jas perdirbti.

Atsakingi už klimato kaitos politiką Europos Komisijos nariai tokiais europiečių atsakymais liko patenkinti. „Jie ne tik viliasi, kad EK ir verslo atstovai ims spręsti klimato kaitos mažinimo problemas, bet ir patys supranta, kad prie to gali prisidėti kiekvienas“, – konstatavo EK narė Connie Hedegaard. Europiečių įsitikinimas, kad efektyvesnis energijos vartojimas padėtų kurti naujas darbo vietas – raginimas politikams imtis konkrečių priemonių įgyvendinant ir naująją 2014 – 2020 metų aplinkosaugos programą LIFE.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"