TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ko laukti iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos?

2011 05 10 0:00

Europos Parlamente (EP) nagrinėjamas ilgalaikis septynerių metų Europos Sąjungos (ES) biudžetas ir jau galima įžvelgti pagrindinius naujos finansinės perspektyvos akcentus, o ypač probleminius klausimus, dėl kurių susitarti bus sunkiausia.

Mums itin svarbu, kaip biudžete bus atspindimi Lietuvos interesai, nes neišspręstų problemų turime daug. Ar pavyks jas pateikti kaip reikšmingas visai ES, ar nuo 2014-ųjų turėsime labiau pasikliauti savo jėgomis ir finansų ištekliais?

Parlamente jau pateikta per 1 000 pasiūlymų. Ar tai reiškia, jog kiekviena valstybė ir regionas bando "tempti paklodę į savo pusę", kad užsitikrintų geresnį finansavimą ir taip pelnytų savo piliečių palankumą? Derybos dėl ilgalaikio biudžeto - tarsi lakmuso popierėlis. Per jas ima ryškėti ne tik prieštaraujančios viena kitai įvairių politinių frakcijų pozicijos, bet susidaro ir neoficialūs valstybių narių blokai, siekiantys daryti įtaką visai ES.

Ypač įtakingą bloką sudaro Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Dar praėjusių metų gale jos išreiškė siekį mažinti ES išlaidas. Išlaidų mažinimo kryptį palaiko ir daugiau "senųjų" narių, t. y. Suomija bei Olandija.

Kitoje pusėje - kairiosios jėgos ir dauguma naujųjų ES narių, kurios kritikuoja dešiniųjų siūlymus mažinti išlaidas. Jos teigia, kad strategijoje "Europa 2020" iškeltiems tikslams pasiekti reikia tvirto finansinio užnugario, o pavienės, nuo ekonomikos krizės stipriai nukentėjusios valstybės negalės užtikrinti reikiamo finansavimo, nes pačios sunkiai sprendžia savo biudžeto deficito problemas.

Birželio pradžioje EP išreikš savo poziciją dėl naujos finansinės programos. Jau formuojasi pozicija, palaikanti investicijų ir išmokų augimo kryptį, kaip priešprieša ES senbuvių nuomonei, todėl rasti kompromisą bus nelengva.

Kokios Lietuvos ir kitų Baltijos šalių perspektyvos 2014-2020 metais? Galima pasidžiaugti, kad mums pavyko savo energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemą pateikti kaip bendrą visai ES kliūtį, trukdančią sukurti bendrą energetikos rinką. Kitas mums strategiškai svarbus klausimas - Europos geležinkelio infrastruktūros finansavimas. Į jį pavyko įterpti siūlymą - teikti prioritetą tarpvalstybiniams geležinkelio projektams, nes jie apima ir mūsų europinės vėžės geležinkelio jungtį su Lenkija bei kitais Baltijos kraštais. Tai "Rail Baltica" projektas.

2007-2013 metais daugiau dėmesio skyrėme nacionaliniams uždaviniams, o naujos finansinės perspektyvos išvakarėse turėtume pirmiausia galvoti apie makroregioninius projektus, kurie kurtų vertę bent kelioms Baltijos jūros regiono valstybėms ir taip prisidėtų prie bendro ES konkurencingumo stiprinimo. Baltijos kraštų lyderiai nuo 2014 metų turėtų orientuotis į Baltijos jūros strategijos tikslus. Investiciniams projektams, susijusiems su regioniniais uždaviniais, būtų lengviau pritraukti ES lėšų net vyraujant išlaidų mažinimo nuotaikoms. Jei to nepadarysime, iniciatyvos imsis turtingesnės ir daugiau europinės patirties turinčios Baltijos jūros valstybės, tokios kaip Vokietija ar Suomija. Tuomet dauguma ES investicijų papildytų ne mūsų, o ES senbuvių ūkį.

EP specialiajame komitete, kurio užduotis - formuoti poziciją dėl naujos finansinės programos, dominuoja nuomonė, kad daugelis sunkumų, su kuriais susiduria ES valstybės narės, pernelyg dideli, kad juos išspręstų atskiros šalys. Todėl į ateinantį septynerių metų laikotarpį žvelgiama kaip į ES narių bendro veikimo efektyvumo išbandymą, optimistiškai tikintis, jog bus galima pasiekti daugiau. Mums, kaip nedidelei valstybei su kukliomis finansinėmis galimybėmis, tokia pozicija naudinga. Todėl turime stengtis, kad ji taptų vyraujančia visos ES pozicija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"