TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl Afrikoje miršta prezidentai

2012 08 27 13:39
Mirus Bisau Gvinėjos prezidentui M.B.Sanhá, kariuomenė netruko surengti valstybės perversmą/AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo 2008 metų eidami savo pareigas pasaulyje mirė 13 valstybių vadovų, iš jų 10 – Afrikoje. Kodėl prezidentai taip dažnai miršta būtent šiame žemyne, pabandė išsiaiškinti bbc.co.uk.

Minios žmonių susirinko į Etiopijos ministro pirmininko Meleso Zenawi laidotuves praėjusį antradienį. Po ilgos ligos jis mirė sulaukęs 57 metų. Prieš tai šį mėnesį savo staiga mirusį prezidentą palaidojo Ganos gyventojai – Johnui Atta Millsui buvo 68.

Prieš keturis mėnesius sustojus širdžiai mirė 78 metų Malavio prezidentas Bingu wa Mutharika. O sausį po ilgos ligos Paryžiaus kariuomenės ligoninėje mirė Bisau Gvinėjos prezidentas Malamas Bacai Sanhá. Jam buvo 64.

Taigi vien šiais metais mirė keturi Afrikos valstybių vadovai. Toms valstybėms – tai galimų pavojų šaltinis, mirusiųjų šeimoms – nelaimė, o žurnalistams – įdomus klausimas.

„Kartais atrodo, kad naktimis sulaukiu daugybės skambučių dėl to, kad mirė koks nors Afrikos prezidentas“, - pasakoja Simonas Allisonas, Pietų Afrikos Respublikos dienraščio „Daily Maverick“ interneto portalo korespondentas. Kodėl Afrikos prezidentai taip dažnai miršta?

Šis klausimas privertė jį atidžiau pažvelgti į statistikas.

„Peržvelgus pastarųjų keleto metų istoriją mirusių einant pareigas Afrikos prezidentų sąrašas išsiplečia dar labiau“, - sako S.Allisonas. Nuo 2008 metų, jų mirė net dešimt.

Nėra abejonių, kad Afrikoje valstybių vadovai miršta kur kas dažniau nei bet kuriame kitame žemyne. Tuo pat metu kitur mirė tik trys prezidentai: Kim Čen Iras (Šiaurės Korėja), lėktuvo avarijoje žuvęs Lechas Kaczyńskis (Lenkija) ir vėžiu sirgęs Davidas Thomsonas (Barbadosas).

Paprastas atsakymas galėtų būti toks, kad Afrikos valstybių vadovai tiesiog yra vyresni nei jų kolegos kituose žemynuose – būtent taip dažnas Afrikos vadovų mirtis bando aiškinti S.Allisonas.

Bet ar jie tikrai vyresni?

Iš tiesų Afrikos prezidentų amžiaus vidurkis yra 61 metai – lygiai toks kaip Azijoje. Europos valstybių vadovams vidutiniškai yra 55, Pietų Amerikos – 59.

Vis tik ne mažiau svarbu yra pažvelgti į vidutinę gyvenimo trukmę, kuri Afrikoje yra trumpesnė nei Europoje, Lotynų Amerikoje ar Azijoje. Viena to priežasčių – ŽIV/Aids paplitimas, taip pat prasta sveikatos apsaugos sistemos būklė, dėl kurios šiame žemyne itin aukšti naujagimių mirštamumo rodikliai.

Bet didelį poveikį gali turėti ir skurdas, patirtas vaikystėje, teigia dr. George‘as Leesonas, Oksfordo universiteto gerontologas.

„Afrikos prezidentai, prieš būdami išrinkti į savo pareigas, dažnai gyveno prastomis sąlygomis. Tai turi poveikį tikėtinai jų gyvenimo trukmei“, - sako G.Leesonas.

Tačiau galbūt aiškinantis Afrikos valstybių vadovų mirtingumo priežastis reikėtų neišleisti iš akių ir kito svarbaus faktoriaus – politikos? Stereotipinis Afrikos prezidentas laikosi įsitvėręs savo kėdės tol, kol nuo jos nenukrenta. Bet faktai tokio paaiškinimo nepatvirtina.

„Tai galbūt tiesa kalbant apie keletą vadovų, pavyzdžiui, Omarą Bongo, Lansaną Conté ar Muamarą Gadafį. Jie visi buvo seno sukirpimo diktatoriai, neketinę savanoriškai pasitraukti iš posto. Bet dauguma atvejų yra kitokie. M.Zenawis išties ilgai laikėsi valdžios, bet jam buvo vos 57. Visi kiti dar nebuvo viršiję konstitucijose numatytos kadencijos trukmės nei pradėję konstituciniais apribojimais manipuliuoti“, - aiškina S.Allisonas.

Kad ir kokios būtų jų priežastys, tokios dažnos valstybių vadovų mirtys einant pareigas kelią nerimą. Dėl jų atsiranda valdžios vakuumas, kenkiantis šalies stabilumui.

„Pažvelkite, kas atsitiko Bisau Gvinėjoje. Mirus M.B.Sanhá, neilgai trukus įvyko valstybės perversmas. Padėtis, kai miršta tiek daug valstybių vadovų, Afrikai yra sudėtinga, nes ji visada prastai tvarkėsi su valdžios vakuumo situacijomis“, - kalbėjo S.Allisonas.

Vis tik jis įsitikinęs, kad yra priežasčių į ateitį žvelgti optimistiškai.

„Zambijoje, Malavyje, Ganoje ir Nigerijoje mirus prezidentams valdžios perėmimas įvyko konstitucijoje numatytu būdu, be didelių smurto protrūkių ar ginčų. Manau, tai geras ženklas žvelgiant į žemyno ateitį“, - sakė S.Allisonas.

bbc.co.uk

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"