TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl amerikiečiai neturi savo kalbos

2015 08 02 6:00
Niujorkas.  AFP/Scanpix nuotraukos

Britanija ir JAV naudojasi viena kalba, bet abipus Atlanto ja kalbama ir rašoma labai skirtingai. Kodėl amerikiečių anglų kalba taip skiriasi nuo bendrinės britų kalbos? Ir kodėl JAV neturi savarankiškos kalbos?

Anglakalbiai pradėjo kolonizuoti Amerikos žemyną prieš 400 metų. Nuo tada amerikiečių naudojama anglų kalba vis labiau keitėsi, ją įtakojo kitos kalbos, kultūros ir technologijos. Kaip sakė kalbininkas Maksas Weinreichas, kalba yra vietos dialektas su savo kariuomene ir laivynu.

Jau daugiau kaip du šimtmečius esanti nepriklausoma valstybė JAV didžiuojasi didžiausia pasaulyje galia. Taigi kodėl amerikiečiai neturi savo atskiros kalbos? Ar turėtume laikyti anglų ir amerikiečių kalbas viena kalba? Kaip jos tapo tokios skirtingos, ir kodėl visai neišsiskyrė?

Jie buvo britai

Prieš 400 metų kolonijos Amerikos žemyne traukė žmones, kurie buvo arba Anglijos bažnyčios priešai, arba negalėjo pragyventi Anglijoje, nes nepriklausė visuomenės grietinėlei. Kai tik atsirado tabako plantacijos, Amerika tapo patraukli turtingiems investuotojams, bet jai vis tiek reikėjo tarnų, pagaliau ir vergų. Seniausią Amerikos kalbą nulėmė tų pinigingų veikėjų dialektas, nors jie ir šiandien nebūtų labai gerbiami.

Tuo pačiu metu Jungtinės Karalystės anglų kalba keitėsi kitaip nei amerikiečių. „Taisyklinga“ 1600 metų pradžios anglų kalba dabar skambėtų kaip kažkas per vidurį tarp angliškai kalbančio Jungtinės Karalystės Kornvalio ir JAV Dallaso.

Laikui bėgant britų anglų kalba pasikeitė labiau negu amerikiečių. Amerikos revoliucijos metais išsilavinę žmonės Britanijoje kalbėdami tardavo „r“. Karalius Jurgis III žodžius after, ask, dance, glass, path tikriausiai tarė taip kaip ir Georgas Washingtonas - su tokia pat „a“ kaip ir žodžiuose hat bei fat. Raidžių „ah“ žymimo garso tarimas Britanijoje buvo laikomas žemos kilmės ženklu.

Keičiantis tarimui, abiejose šalyse pradėjo skirtis ir žodžių vartojimas.

Billas Brysonas knygoje „Pagaminta Amerikoje: Neoficiali anglų kalbos JAV istorija“ vardina žodžius, kuriuos britai seniai išmetė į šiukšliadėžę, bet amerikiečiai vis dar naudoja , tarp jų – cabin, bug,hog,deck, junk, jeer, hatchet, slick, molasses, cesspool, trash, chore, mayhem (kabina, klaida, šernas, kaladė, šlamštas, tyčiotis, kirvis, slidus, melasa, kloaka, šiukšlės, darbas, plėšimas – angl.). Amerikiečiai naudoja gotten - vietoje get (gauti), fall - vietoje autumn (ruduo), mad – reikšme angry (piktas) ir sick – vietoje ill (sergantis). Šie žodžiai kažkada „atvyko“ į Ameriką iš Anglijos, bet neišliko gimtajame krašte.

Niujorkas.

Iš visų imigrantų - po žodį

Amerikiečių anglų kalba irgi keitėsi. Jai nebedarė įtakos Anglija – ją formavo naujas kraštovaizdis, gyvūnai ir žmonės – ne tik čiabuviai, bet ir emigrantai iš žemyninės Europos, Afrikos vergai.

Daug reikalingų žodžių pietvakariuose Amerikos kalbai davė Ispanijos imigrantai: canyon, coyote, tornado (kanjonas, kojotas, tornadas), prancūzai - žodžius prairie, bureau, levee (prerija, biuras ir pylimas), olandai - bluff, boss, waffle (blefas, bosas, vafliai), vokiečiai - pretzel, sauerkraut, nix (sūrus, riestainiai, rauginti kopūstai, niekas), iš afrikiečių vergų kalbos atkeliavo goober, okra (žemės riešutas, okra).

Vėliau imigrantai į Ameriką atnešė dar daugiau žodžių. Daugelis jų irgi buvo perimami iš vietinių kultūrų - egmoose, raccoon, caribou, opossum, skunk, hickory, pecan, squash, toboggan (briedis, usūrinis, karibu, oposumas, skunkas, hikorija, pekanų riešutai, skvošas, moliūgas, rogutės – angl.).

Anglų kalbos žodžiai irgi buvo keičiami pagal poreikius. Kai kas pavadinta naudojant jau egzistuojančius žodžius gana panašiems dalykams įvardyti - laurel, beech, walnut, hemlock, robin, blackbird, lark, swallow, hedgehog (lauras, bukas, riešutas, dėmėtoji mauda, liepsnelė, strazdas, vieversys, kregždė, ežys – angl.).

Įkūrę naują vyriausybę amerikiečiai sukūrė ir ėmė naudoti naujus žodžius, apibrėžiantčius kai kuriuos valdžios darinius – congress, senate, assembly (kongresas, senatas, asamblėja - angl.).

Kai kurie dalykai buvo pavadinti naujais sudurtiniais žodžiais - rattlesnake, bluegrass, bobcat, bullfrog, sidewalk, skyscraper, drugstore (barškuolė, miglės, lūšis, rupūžė, šaligatvis, dangoraižis, vaistinė – angl.).

Po Amerikos nepriklausomybės paskelbimo atsiradę žodžiai dažnai skyrėsi abiejose Atlanto pusėse: koks skirtumas, ar tavo mašina turi boot ir bonnet (bagažinė ir variklio dangtis – angl.) ar hood ir trunk (bagažinė ir variklio dangtis – angl.).

Amerikoje apsigyveno žmonės iš įvairių Britanijos regionų ir ilgai kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Bet Amerika labai didelė ir įvairios imigrantų grupės iš skirtingų šalių lėmė skirtingą regionų charakterį. Kai tik žmonės įsikūrė vienoje vietoje, jų kalba tapo bendra tos vietovės kalba.

Regioniniai kalbos skirtumai atsirado ir vis dar atsiranda netgi šiandien: person Anglijoje tapo parson (asmuo „tapo“ klebonu - angl.) ir neseniai atsiradęs fraffly frightfully (klaikiai – angl.).

Kartais regionuose įprastas žodžių tarimas tampa bendrai vartojamu anglų kalbos žodžiu: varmint atsirado iš vermin (niekšas), cuss - iš curse (keiktis - prakeiksmas), thrash - iš thresh (apkulti), chaw - iš chew (kramtyti), tetchy - iš touchy (įžeidus), gal - iš girl (mergina).

Frazės įvairiuose šalies JAV regionuose irgi keitėsi skirtingai. „I might could do that“ (galėčiau tai padaryti), „anymore, we do it this way“ (ne, darysime šitaip) gali būti laikoma normalia kalba arba ne.

Centrinis parkas Niujorke.

Garbės reikalas

Amerikiečiai pasijuto galintys laisvai elgtis su kalba, kai šalis tapo nepriklausoma. Kaip disertacijoje apie anglų kalbą 1791 m. rašė Nojus Websteris „Mums, kaip nepriklausomai valstybei yra garbės reikalas turėti tiek mūsų pačių kalbos, tiek valdžios sistemą“.

Ne visi amerikiečiai su tuo sutiko. Kai 1800 m. Calebas Alexandras išleido Kolumbijos anglų kalbos žodyną, vienas recenzentas parašė: „Šis darbas – tai pasityčiojimas iš raidžių, šlykšti ydingų žodžių ir frazių kolekcija, pasirinkta dėl absurdiško nesusipratimo, arba sugalvota JAV vietinių prasčiokų. Tai silpnaprotystės užrašai.“

XIX a. buvo išleisti konkuruojantys žodynai – Noaho Websterio, kuriame laikomasi amerikietiško požiūrio į kalbą (pirmasis pilnas žodynas išėjo 1818 m.), ir Nathanielio Worcesterio, kuris labiau orientavosi į britų požiūrį (pirmasis žodynas paskelbtas 1830 m.). Abu buvo labai populiarūs, o gerbiami rašytojai Henry Longfellow, Nathanielis Hawthornas ir Danielis Websteris laikėsi konservatyvios Worcesterio rašybos. Bet šiandien niekas nėra girdėjęs apie Worcesterio žodynus. Amerikiečių ir britų kalba patraukė į skirtingais keliais.

Tik keli amerikietiški žodžiai buvo priimti į britų anglų kalbą, įskaitant belittle, caucus, prairie, cloudburst, blizzard, cafeteria, cocktail, talented, reliable, influential (patyčios, suvažiavimas, prerijos, liūtis, pūga, kavinė, kokteilis, talentingas, patikimas, įtakingas – angl.).

Žodžiai, kaip ir prekės, nuolat siunčiami į abi Atlanto puses. Londonas laikomas angliškos kultūros centru. Tačiau Niujorkas ir kiti turtingi JAV miestai bei universitetai naudoja anglų kalbą, gana artimą Didžiosios Britanijos kalbai. Tuo tarpu atokūs nuo didmiesčių JAV anglakalbiai regionai nesuka sau galvos dėl bendrinės anglų kalbos taisyklių.

Tai svarbi priežastis, dėl ko Amerikos anglų kalba vis dar yra amerikiečių anglų kalba. JAV nėra reikalo turėti savo atskirą kalbą, nes Amerikos anglų kalba, kaip ir JAV doleris, nori nenori, yra dominuojanti jėga pasaulyje, kaip ir pačios JAV.

Parengė Rokas ČERNIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"