TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl danai nenori euro

2015 01 30 6:00
Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning-Schmidt tiki, kad euras jos šaliai būtų naudingas. AFP/Scanpix nuotrauka

Integracija į Europos Sąjungą (ES) Danijoje visada buvo jautri tema. Daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų, 1972-aisiais, už narystę ES per referendumą pasisakė 63,3 proc. danų, tačiau tai nesustabdė Danijos visuomenę į dvi dalis skeliančių diskusijų.

Danai niekada nebuvo stiprūs euro šalininkai. Dar 1993 metais vykusiame referendume dėl Mastrichto sutarties 50,7 proc. šalies gyventojų nepritarė tam, kad būtų įvestas euras. Bendros valiutos klausimas buvo keliamas dar kelis kartus, tačiau ir per pastarąjį referendumą, surengtą 2000-aisiais, danai balsavo prieš stojimą į euro zoną.

Parama eurui neregėtai menka

Gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu Danijoje parama eurui yra nepaprastai maža. Žmonės jaučia itin didelius sentimentus Danijos kronai. Šią valiutą, gyvuojančią nuo 1619 metų, danai sieja su tautos tradicijomis ir Karališkąja šalies šeima. Be to, danai neskuba įsilieti į euro zoną, kol šios valiuta nėra stabili.

Visuomenės nuomonei pritaria ir dauguma šalies ekonomistų. Pasak jų, tokios mažos valstybės kaip Danija prisijungimas prie euro zonos turėtų būti politinis, o ne ekonominis sprendimas. Šalies premjerės Helle Thorning-Schmidt teigimu, ilgainiui Danija turės įstoti į euro zoną, nes jai tai būtų neabejotinai naudinga, bet kadangi danai euro atžvilgiu nusiteikę priešiškai, šio tikslo nesivaikoma. Dar vieno referendumo, kurio baigtis šiuo metu daugumai būtų aiški, artimiausiu metu neplanuojama rengti.

Valdžioje - euroskeptikai

Nors danai stojo į ES su sąlyga, kad visuomenei svarbūs klausimai, susiję ne tik su valiutos keitimu, bet ir su šalies saugumu, ekonomika bei teisėsauga, bus sprendžiami referendumu, euroskeptikai šioje Skandinavijos valstybėje išliko itin aktyvūs. Tai sudarė palankias sąlygas atsirasti ir į valdžią patekti ES priešiškoms politinėms partijoms, taip pat skilti kai kurioms daugybę metų gyvavusioms politinėms jėgoms.

Pernai vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus Danijoje laimėjo euroskeptiška Liaudies partija. Ji surinko 26,7 proc. balsų ir šiuo metu turi 4 atstovus EP. Danijos nacionaliniame parlamente ši dažnai populistine vadinama partija yra trečia pagal dydį - jai atstovauja 23 nariai.

Pagrindinis radikalios Liaudies partijos tikslas - kovoti su imigracija. Jos atstovai daugiakultūrę šalies visuomenę vadina nacionaline tragedija ir pasisako už visišką imigracijos iš islamiškų valstybių sustabdymą bei absoliučią Danijoje jau legaliai gyvenančių musulmonų kultūrinę integraciją.

24 metų įstatymas

Danijos liaudies partijai, sudariusiai koaliciją su liberaliomis jėgomis ir socialdemokratais, pavyko pakeisti kai kuriuos imigracijos įstatymus, tad dabar jie laikomi vienais griežčiausių Europoje. Vienas žinomiausių šios partijos inicijuotų teisės aktų - vadinamasis 24 metų įstatymas. Jame teigiama, jog Danijos gyventojai, norintys susituokti su užsieniečiais ir kartu apsigyventi Danijoje, privalo pateikti dokumentus, įrodančius, kad abiem sutuoktiniams yra bent 24 metai, kad jie nors metus prieš vestuves nebuvo išlaikomi valstybės ir kad savo banko sąskaitose turi sukaupę pinigų sumą, kurios pakanka pragyventi, t. y. 60 tūkst. kronų (apie 8 tūkst. eurų). Šis įstatymas, skirtas kovai su suplanuotomis musulmonų santuokomis, po kurių Danijoje legaliai apsigyvendavo visa sutuoktinių šeima, savo tikslą pasiekė - per porą metų tokių vedybų šalyje sumažėjo daugiau kaip 50 procentų.

24 metų įstatymą kritikavo Švedijos vyriausybė, Jungtinės Tautos ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. Tačiau buvusi Danijos liaudies partijos lyderė Pia Kjaersgard į kritiką atsakė taip: "Jeigu švedai nori Stokholmo, Geteborgo ar Malmės miestus paversti skandinaviškuoju Beirutu su nusikalstamų gaujų karais ir grupiniais prievartavimais, mes negalime jų sustabdyti, bet visuomet galime uždaryti Švediją ir Daniją jungiantį tiltą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"