TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl Europa daugiau nebeaktuali

2011 07 20 0:00
Taip Europos ir Amerikos santykius įsivaizduoja kompiuterinių žaidimų kūrėjai.
LŽ archyvo iliustracija

Per paskutinę atsistatydinusio JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso kalbą pažerta kritika NATO ir Europai nebuvo vien jo asmeninė nuomonė. Ši tema pratęsta ir papildyta įtakingame JAV dienraštyje "The Washington Post", kuriame paskelbtas didžiulę įtaką JAV užsienio politikai darančios Užsienio reikalų tarybos pirmininko Richardo N. Haasso straipsnis. Taigi, ponai europiečiai, pasaulis ir geopolitika keičiasi. Metas atsibusti, kol dar ne per vėlu.

Praėjusį mėnesį JAV gynybos sekretorius R.Gatesas savo paskutinę kaip politiko kalbą skyrė NATO partnerių Europoje kritikai. Kalba atspindėjo seną tradiciją: jau 60 metų, t. y. nuo pat Aljanso įkūrimo, amerikiečiams nerimą kelia tai, kad europiečiai kratosi savo globalinių sunkumų dalies.

R.Gatesas kalbėjo pesimistiškai, jis įspėjo dėl "neaiškios arba net niūrios transatlantinės sąjungos ateities". Tačiau atsistatydinusio Pentagono vadovo pesimizmas net nepakankamas. JAV ir Europos bendradarbiavimas, buvęs labai svarbus laimint šaltąjį karą, ateityje neišvengiamai vaidins vis mažesnį vaidmenį. Toks laikas jau atėjo: jeigu NATO šiandien neegzistuotų, ar kas nors jaustų būtinybę jį sukurti? Nuoširdus, nors ir nepatogus atsakymas, - "Ne".

Atsisakymas arba negalėjimas

Jau netolimoje ateityje Europos įtaka už jos ribų bus smarkiai apribota, nes XXI amžiuje dėmesys bus sutelktas į kitus pasaulio regionus. Be abejonės, viena svarbiausių NATO sumenkinimo priežasčių - Europos narių elgesys. Problemą kelia ne karių skaičius (jų yra 2 mln.) arba suminės Europos išlaidos gynybai (300 mlrd. dolerių per metus), o tų karių telkimas ir pinigų leidimas. Kalbant apie NATO, visas Aljansas yra menkesnis nei atskirų jo dalių suma. Svarbiausi sprendimai priimami nacionaliniu lygiu, didelė dalis diskusijų dėl bendros gynybos politikos taip ir lieka diskusijomis. Beveik nėra specializacijos ir koordinacijos. Labai trūksta ir logistinių bei žvalgybos resursų, būtinų perkeliant dideles pajėgas į tolimus kovos laukus. Blogai parengti Aljanso veiksmai Libijoje, plačiai paplitęs atsisakymas arba negalėjimas dalyvauti smogiamosiose operacijose, akivaizdūs sunkumai palaikant sudėtingas misijas - tai tarsi kasdienis priminimas, ko negali pasiekti didžiausia pasaulio karinė organizacija.

Šaltojo karo ir Sovietų Sąjungos keliamam pavojui tapus istorija, NATO narės labai nenoriai skiria pakankamai pinigų gynybai. Tik dvi valstybės - Jungtinė Karalystė ir Prancūzija - atseikėja po 2 proc. savo BVP gynybai. Tačiau jos - išimtis. Net jeigu noras imtis karinės intervencijos ir egzistuoja, kaip Afganistane, kur dislokuota 35 tūkst. Europos karių, vis tiek atsiranda didelių suvaržymų. Vokietija apribojo savo dalyvavimą kovinėse operacijose, o likusioje didelėje Europos dalyje palankumas karui mažėja.

Europos ir Azijos kontrastas

Tačiau būtų klaidinga ir beprasmiška kaltinti tik europiečius ir jų pasirinkimą. Europos nereikšmingumą sprendžiant pasaulines problemas lemia svarbesnės istorinės jėgos. Ironiška, bet kai kurie ryškūs Europos laimėjimai yra svarbi priežastis, kodėl ateityje transatlantiniai ryšiai bus ne tokie svarbūs. Dabartinė euro zonos krizė neturėtų aptemdyti pusę amžiaus besitęsiančio integruotos Europos kūrimo istorinio laimėjimo. Senasis žemynas didžia dalimi yra vientisas, laisvas ir stabilus. Europai, kuriai teko didelė dalis XX amžiuje vykusios geopolitinės konkurencijos, toks vaidmuo bus skirtas ir naujajame amžiuje, ir tai gerai.

Azija pamažu tampa pasaulinės ekonomikos svorio centru, tad kyla istorinis klausimas - kaip taikiai susidoroti su tokiu dinamizmu. Svarbiausios Europos jėgos - Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija - susitaikė, joje regioniniai susitarimai - platūs ir stiprūs. Tačiau Azijoje Kinija, Japonija, Indija, Vietnamas, abi Korėjos, Indonezija ir kitos valstybės viena į kitą šnairuoja. Joje netvirti regioniniai paktai ir susitarimai, ypač politikos ir saugumo srityse, neišvengiama politinė ir ekonominė konkurencija, todėl negalima atmesti karinio konflikto galimybės. Tačiau europiečių vaidmuo šiuose procesuose bus labai kuklus.

Savo dinamizmu ir kovomis dėl valdžios Azija primena Europą prieš šimtą metų, o Artimieji Rytai labiau atspindi Europą prieš keletą šimtmečių - monarchijų kratinys, vidiniai neramumai, neišspręsti konfliktai, dabartines sienas neigiančios ir dėl to kovojančios tautos.

Šiame regione Europos įtaka taip pat bus smarkiai apribota. Transatlantinio aljanso reikšmės mažėjimą lems ir politiniai bei demografiniai pokyčiai Europoje ir JAV. Daugelio Europos šalių dėmesys sutelktas į Europos Sąjungos projektą, tačiau kai kurias Pietų Europos valstybes, susiduriančias su neįveikiamais fiskaliniais sunkumais, apima ekonominis sąmyšis. Be abejo, saugumo problemos geografiškai, politiškai ir psichologiškai Europos gyventojams ne tokios svarbios kaip ekonominės. Augančios finansinės problemos ir būtinybė mažinti deficitą riboja Europos karinius veiksmus už žemyno ribų.

Amerika jau kitokia

Be to, glaudūs transatlantiniai ryšiai buvo užmegzti tuo metu, kai pačios Amerikos politinė ir ekonominė jėga buvo sutelkta iš Europos kilusio elito, kuriam rūpėjo Europoje vyksiantys procesai, rankose. Šiandienė JAV su augančiais Vakarais ir Pietumis bei didėjančia amerikiečių, atkeliavusių iš Afrikos, Lotynų Amerikos arba Azijos, dalimi - visiškai kitokia valstybė. Dėl to vis labiau ima skirtis Amerikos ir Europos tikslai. Galiausiai transformavosi ir tarptautinių santykių prigimtis. Aljansai, nesvarbu ar tai NATO šaltojo karo laikais ar JAV ir Šiaurės Korėjos partnerystė dabar, geriausiai veikia prognozuojamoje ir nelanksčioje aplinkoje, kur aišku, kas yra draugas ir kas - priešas, kur akivaizdūs potencialūs kovos laukai, o netikėtumus galima nuspėti.

Šiandien beveik viskas kitaip. Pavojų daug ir jie ištirpsta bendrame fone. Santykiai tapo situaciniai, labai priklausomi nuo besikeičiančių ir nenuspėjamų aplinkybių. Vienu metu šalys gali būti ir draugės, ir priešės, tai geriausiai parodo JAV ir Pakistano santykiai. Tuo metu aljansams reikia bendrų rinkliavų ir aiškių įsipareigojimų, o juos labai sunku valdyti, kai išsiskiria požiūriai, be to, įsipareigojimai paliekami savai nuožiūrai. Tačiau kaip rodo konfliktai Irake, Afganistane, o dabar ir Libijoje, toks yra pasaulis, kuriame gyvename.

Amerikiečiai turi pasidaryti paprastas išvadas. Pirma, jokie prieštaravimai Europos vyriausybėse nepadės pasiekti to, ko nori kai kurie žmonės Vašingtone. Pasikeitė europiečiai, pasikeitė amerikiečiai, pasikeitė ir pasaulis.

Antra, NATO bus ne tokia svarbi, todėl JAV turi išsaugoti esamus arba kurti naujus dvišalius santykius su tomis šalimis, kurios dar nori ir gali veikti pasaulyje, įskaitant ir karinės jėgos panaudojimą.

Trečia, tikėtina, kad kiti sąjungininkai taps tinkamesniais partneriais regionuose, kur kyla daugiausia keblumų. Azijos regione tai gali būti Australija, Indija, Pietų Korėja, Japonija ir Vietnamas, ypač jei pablogėtų JAV ir Kinijos santykiai. Didžiajame Artimųjų Rytų regione tai galėtų būti ta pati Indija kartu su Turkija, Izraeliu, Saudo Arabija ir kitomis valstybėmis.

Visa tai nepateisina NATO panaikinimo. Aljanse vis dar yra narių, kurių pajėgos padeda prižiūrėti kai kurias Europos dalis ir kurios gali prisidėti prie stabilumo Artimuosiuose Rytuose. Tačiau era, kai dominavo Europa ir transatlantinių santykių veikiama JAV užsienio politika, jau baigėsi. Į tai reaguodami amerikiečiai turėtų ne gąsdinti Europą, bet prie to prisitaikyti.

 

Vertė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"