TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl į pagalbą neateina robotai?

2011 03 30 0:00
Fukušimoje avarijos likvidatoriai rizikuoja savo gyvybėmis dirbdami pavojingiausiose vietose.
AFP/Scanpix nuotrauka

Japonija - robotų gamybos lyderė pasaulyje. Šioje šalyje robotai įsitvirtinę kone visose gyvenimo srityse. Tačiau kyla klausimas, kodėl jie nesiunčiami į Fukušimos atominę jėgainę, kur dėl radiacijos žmonėms dirbti nepaprastai pavojinga?

Robotus kuria ne tik japonai, tačiau niekas kitas nėra pasiekęs tokių įspūdingų laimėjimų šioje srityje. Viso pasaulio inžinieriai bando sukurti skraidančius minirobotus, ir jau seniai sukurti robotai, padedantys mokslininkams tyrinėti jūrų gelmes. "Robotai - visur. Carnegie-Mellono universiteto specialistai sukonstravo robotą, galintį laipioti medžiais, o Vašingtono universiteto mokslininkai moka valdyti robotą mintimis", - rašo Berlyno dienraštis "Berliner Zeitung" ir klausia, kodėl tada robotai nenaudojami avariją patyrusioje Fukušimos atominėje elektrinėje. Kodėl šalyje, pamišusioje dėl robototechnikos, prie sprogusių mirtį spinduliuojančių reaktorių nesiunčiami skraidantys robotai, kodėl būtinus radioaktyvumo matavimus avarijos vietose atlieka ne jie, o žmonės?

Tokijo oro uoste du robotai plauna grindis. Japonijoje pagaminti robotai muzikuoja ir sportuoja. Jie tyrinėja Saulės sistemą, siunčiami į kosmosą, kad ateityje ten padėtų įsikurti žmonėms. 2010 metų gegužės mėnesį Japonijos vyriausybė pranešė, kad planuojama sukurti bazes Mėnulyje ir į jas nusiųsti robotus.

Juk dar 2003 metais specializuotoje parodoje Tokijuje "Robodex" buvo pristatyti robotai, galintys dirbti ekstremaliomis sąlygomis - jie mokėjo atlikti išminavimo darbus ir dirbti radioaktyviose vietose. Japonija yra automatizavusi sudėtingiausius ir pavojingiausius gamybos procesus, joje pagaminti robotai gali aptikti net ir po griuvėsiai atsidūrusias žemės drebėjimo aukas. Tad kodėl Fukušimos jėgainėje, kai radiacija viršija žmogui leistiną lygį arba prie reaktoriaus pasidaro pernelyg karšta, - kamikadzėmis praminti darbuotojai paprasčiausiai palieka tą vietą. Robotai nebuvo panaudoti net ir aptikus plutonio, ypač pavojingos, vėžį sukeliančios medžiagos pėdsakų. Pasiteiravus, kodėl nieko negirdėti apie į katastrofos vietą siunčiamus robotus, Japonijos branduolinės saugumo agentūros pareigūnas Hidegiko Nishiyama atsakė: "Neturime jokios informacijos, kad elektrinėje būtų naudojami robotai."

"Nejučia kyla klausimas, negi viskas, ką japonai iki šiol buvo pademonstravę pasauliui, iš tiesų tebuvo spalvingos prezentacijos, tik parodančios bendrovių tarpusavio konkurenciją?" - rašo "Berliner Zeitung" ir primena, kad praėjusį sekmadienį iš Paryžiaus į Japoniją buvo atgabenta bendrovėje "Groupe Intra" pagaminta techninė įranga, galinti dirbti avariją patyrusiose atominėse jėgainėse. "Reuters" agentūra taip pat primena, kad Europos Sąjungos inžinieriai yra sukūrę galinčius sienomis laipioti robotus radioaktyviomis medžiagomis užterštoje teritorijoje. Be to, robotai buvo atėję žmonėms į pagalbą net po garsiausių branduolinių katastrofų Černobylio ir Trijų mylių salos elektrinėse. Tai kodėl jie nenaudojami Fukušimoje labiausiai radiacijos pažeistose vietose?

"Berliner�Zeitung" klausia, ar tai reiškia, kad Japonijoje gaminami tik mokantys griežti smuiku, sugebantys nubėgti maratono distanciją ir galintys dalyvauti vestuvių ceremonijose robotai, o ne tie, kurie nelaimės atveju padėtų žmonėms įvertinti riziką ir pagelbėtų likviduoti tragiškų avarijų pasekmes. Gal tai lemia japonų, turinčių problemų dėl bendravimo, kultūros tradicijos, todėl jie ir teikia pirmenybę robotams, turintiems žmogaus bruožų.

Šiuo metu Japonijoje dažniau kalbama apie "Fukušimos samurajus", t. y. žmones, kurie ėmėsi gelbėti savo šalį nuo branduolinės katastrofos, o ne robotus. Teigiama, kad ne visi jie operacijose dalyvauja savo noru, kai kurie net neturi būtino profesinio pasirengimo pavojingiems darbams atlikti arba net nesuvokia, į kokį pavojų lenda.

Fukušimos jėgainės operatorė bendrovė "Tepco" pranešė, kad trys jos darbuotojai gavo didelę spinduliuotės dozę, tačiau dėl to iš dalies patys buvo kalti. Remontuodami elektros instaliaciją jie stovėjo smarkiai radioaktyviomis medžiagomis užterštame vandenyje be specialaus apavo, kuris turėjo garantuoti saugumą, taip pat jie ignoravo skaitiklių rodmenis.

Jau mažiausiai 9 avarijos likvidatoriai gavo didelę spinduliavimo dozę, nes, kaip patvirtino Japonijos gynybos ministerija, jų apsauginiai kostiumai "nepakankamai efektyvūs, kai reikia išvengti apšvitinimo pavojaus".

Kai praėjus 4 dienoms po avarijos "Tepco" vadybininkai pranešė šalies premjerui Naoto Kanui, kad ketina atšaukti savo darbuotojus iš avariją patyrusios jėgainės, vyriausybės vadovas esą pareikalavo "sutelkti visas jėgas ir tęsti darbus". Tuomet "Tepco" permetė į Fukušimą specialistus iš kitų atominių jėgainių. Japonijos spauda rašo, kad ir Tokijo ugniagesiai patyrė didelį vyriausybės spaudimą. Ūkio ministras Banri Kaieda pagrasino jiems skirti didžiules baudas, jei jie atsisakys vykti dirbti į Fukušimą.

Japonams taip ir nepaaiškinus, kodėl šių pavojingų darbų negali atlikti robotai, į šį klausimą pamėgino atsakyti Pietų Korėjos atominės energetikos tyrimo instituto darbuotojas Kimas Seungho. Jis sakė, kad Fukušima buvo pastatyta praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje, kol dar nebuvo robotų, galinčių atlikti ypatingus darbus. Robotai, tinkami panaudoti katastrofos atveju, turi būti projektuojami kartu su elektrine, kad mokėtų orientuotis jos koridoriuose, sugebėtų lipti laiptais, galėtų reguliuoti sklendes ir pan. Tokių robotų Fukušima neturi. Be to, kaip sakė K.Seungho, yra dar vienas svarbus dalykas: "Branduolinės jėgainės operatoriai linkę manyti, kad esant kritinei situacijai sprendimą privalo priimti žmogus, o ne robotas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"