TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl internetas ne išlaisvina, o suvaržo

2011 01 07 0:00
Socialiniame tinkle "Facebook" skelbiama asmeninė informacija - lengvas grobis slaptosioms tarnyboms.
AFP/Scanpix nuotrauka

Autoritarinės vyriausybės internetą išnaudoja sekdamos ir prižiūrėdamos savo gyventojus. Tai turėtų nuvilti tuos, kurie aiškino, kad jis yra naujausias revoliucijų ginklas.

Daugiau pramogų

Mintis, kad internetas mus išlaisvins, yra viena didžiausių šiuolaikinių iliuzijų. Pavyzdžiui, Rusijos interneto erdvėje dominuoja pramoginis turinys, o ne temos apie korupciją milicijoje ar neteisėtus valdžios veiksmus. Populiariausios užklausos paieškos sistemose yra ne klausimai "Kas yra demokratija?" ar "Kaip apginti žmogaus teises?", bet "Kas yra meilė?" ir "Kaip numesti svorio?".

Sunerimusi, kad anarchiškame interneto pasaulyje galima netekti galios diktuoti žinių turinį ir formuoti visuomenės nuomonę apie įvykius, Rusijos valdžia pradėjo masiškai kurti pramoginio turinio portalus. Nėra čia ko jaunimui dalyvauti politikoje, geriau tegu žiūri vaizdelius per RuTube.ru, rusišką YouTube.com versiją, ar Russia.ru, internetinę televiziją.

Pastarasis portalas net neslepia savo ryšių su Kremliumi, o pataikaujant rusų internautų skoniui kuriamos popsinės ir paviršutiniškos laidos. Pavyzdžiui, laidoje "Papų šou" seksualiai aktyvus stambokas vyrukas keliauja po Maskvos naktinius klubus ieškodamas tobuliausių krūtinių. Turint omenyje Maskvos naktinį gyvenimą, laidos kūrėjams niekada nepritrūksta medžiagos filmavimui ir moterų, kurios dalija interviu.

Neįvykusi "Twitter" revoliucija

2009 metų birželio įvykiai Irane sukėlė nepagrįstų vilčių stebėtojams iš Vakarų. Šalis įklimpo į didžiausią krizę nuo 1979 metų, tačiau Vakarų dėmesį patraukė nė tai. Pasklidus raginimams per socialinį tinklalapį "Twitter" tūkstančiai jaunuolių išėjo į gatves, protestuodami prieš nesąžiningus rinkimus. Vakariečius apėmė euforija. "Twitter" atrodė visagalis, galingesnis ir už Irano policiją, Jungtines Tautas, JAV vyriausybę ir Europos Sąjungą. Daugumai atrodė, kad socialinių tinklų amžiuje autoritarizmas pasmerktas žlugti. Pasigirdo siūlymų, kad "Twitter" būtų nominuotas Nobelio taikos premijai.

Tačiau vėlesni įvykiai tik parodė, kad vakariečiai yra klaidingai įsitikinę, jog šiuolaikinės technologijos galėtų išlaisvinti pasaulį ar skleisti demokratiją. Dar nesibaigus paskutiniams protestams Irano policija pradėjo medžioti jų kurstytojus. Pareigūnai naršė po internetą analizuodami nuotraukas ir vaizdo įrašus, prašė gyventojų identifikuoti juose matomus žmones. Irano policija teigia, kad tai padėjo suimti mažiausiai 40 asmenų. Užsienyje gyvenantys iraniečiai buvo įspėjami neremti Žaliojo judėjimo, kitaip pavojus grės Irane likusiems giminaičiams, šalies gyventojams liepta nesinaudoti socialiniais tinklais. Teherano oro uoste pareigūnai klausdavo užsienyje gyvenančių iraniečių, ar šie turi "Facebook" paskyrą. Tuomet internete jie patikrindavo, ar žmogus sako tiesą, ir suradę bet kokį įtartinai atrodantį keleivio draugą jį įsidėmėdavo.

Sekti daug paprasčiau

Anksčiau autoritariniai režimai disidentų namuose įtaisydavo "blakes", klausydavosi telefoninių pokalbių. Rečiau būdavo analizuojami piliečių mėgstami laikraščiai, taip nustatant žmonių politines pažiūras. Šiandien išsiaiškinti, kokios knygos ar filmai patinka Amazon.com lankytojams - vienas juokas. 2006 metais vienas technologijų konsultantas padarė nedidelį eksperimentą. Per mažiau nei parą jis atsisiuntė 260 tūkst. amerikiečių pageidavimų sąrašus iš Amazon.com, tada iš ribotos informacijos surado tų žmonių namų adresus ir JAV žemėlapyje pažymėjo vietas, kur gyveno George'o Orwello knygos "1984-ieji" ar Korano gerbėjai.

Skaitmeniniame pasaulyje piliečių sekimas kainuoja kur kas mažiau, o informacijos saugykla - begalinio dydžio. Nereikia skaityti kiekvieno žodžio elektroniniame laiške, pakanka paleisti žodžių "demokratija", "opozicija", "žmogaus teisės" paiešką. Be to, suprasti, kad esi šnipinėjamas virtualiame pasaulyje, - kur kas sudėtingiau. Iš socialiniame tinkle "Facebook" įdėtos asmeninės informacijos, draugų rato labai lengva nustatyti, kas mes tokie. O tokios žinios - tai pirmasis žingsnis kontroliuojant mūsų elgesį.

Kosmopolitas, turintis keturias žmonas

Kinijoje yra apie 280 tūkst. komentatorių, kurie diskusijas pasuka "ideologiškai teisinga" linkme. Jie vadinami Penkiasdešimties centų armija - po tiek jie gauna už kiekvieną komentarą. Panašūs dalykai vyksta Kuboje, Venesueloje, Azerbaidžane, Nigerijoje ir kitur. Atrodytų, globalizacijos tėkmėje kai kurie religiniai ir kultūriniai įpročiai turėjo išnykti, bet, priešingai, internetas juos atgaivino. Idealus pavyzdys - mažas Turkijos kaimas netoli sienos su Sirija. Čia, kaip ir kitose Turkijos kaimo vietovėse, vis dar praktikuojama poligamija, nors daugpatystė buvo uždrausta 1926 metais. Iki šiol Gokčės kaimo gyventojai nuotakų ieškoti keliaudavo į Siriją. Šiandien visa romantika persikėlė į internetą. Žmonų vietiniai ieško kaimo interneto kavinėje. Poligamija tiesiog klesti, o populiariausios nuotakos dabar yra iš Maroko, mat joms nereikia vizų. Štai taip internetas Gokčės vyrus pavertė ne kosmopolitiškais moterų teisių gynėjais, bet kosmopolitiškais vyrais, turinčiais daug žmonų.

Viena kalba, kita daro

Taigi politika interneto amžiuje tapo dar sudėtingesnė, susiskaldžiusi ir konfliktiška. Ir nors Vakarų diplomatai pasisako už laisvą ir necenzūruojamą internetą, jų kolegos politikai gimtinėse elgiasi priešingai. Kai kurios išsivysčiusios valstybės - tarp jų pirmauja Australija - taiko beveik tokią pačią cenzūrą internetui kaip ir Kinija. Europos valstybės bando priimti griežtus įstatymus, kuriais būtų pažabotas nelegalus keitimasis failais (ir kontroliuojami interneto tiekėjai). Jungtinėje Karalystėje žvalgybos agentūra nori sukurti programą, kuria naudojantis būtų galima skaityti el. laiškus. JAV kai kurie valdžios atstovai taip pat siekia didesnės interneto kontrolės. Tad ar ne per daug į aukštumas keliamos gerosios interneto savybės, nors patys Vakarai nenutuokia, kaip jį integruoti į savo politines struktūras. Galų gale negalima, viena vertus, reikalauti uždrausti tokius portalus kaip "WikiLeaks" ir, kita vertus, smerkti Kiniją ar Indiją dėl panašių veiksmų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"