TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl islandai tokie laimingi?

2016 05 14 6:00
Islandijoje visi mėgsta maudytis - ir gyventojai, ir svečiai. Reuters/Scanpix nuotraukos

Mažutė Islandija plūduriuoja šaltame Šiaurės Atlante, retai gyvenama ir nusėta besitrankančių ugnikalnių, tačiau islandai nuolat linksniuojami kaip viena laimingiausių tautų pasaulyje. Šios salos žmonių kultūrą per šimtmečius formavo gyvenimo sunkumai, bet jie išugdė stebėtiną savybę greitai atgauti ir fizines, ir dvasines jėgas.

Šių laikų islandai susikūrė aukštą gyvenimo lygį, tačiau jis smarkiai susvyravo per 2008 metų finansų krizę, kai vos ne per vieną naktį žlugo šalies bankų sistema, pašoko nedarbas, susvyravo pasitikėjimas institucijomis. Žmonės tikrai turėjo nukabinti nosis.

Neįtikėtina, bet taip neatsitiko. Ekonomikos krizė turėjo tik labai ribotą poveikį žmonių laimei. Tyrėjai teigia, jog per krizę bendras islandų laimingumo reitingas sumažėjo nedaug, o 25 proc. žmonių netgi padidėjo.

Kas nors būtinai išties ranką

Krizė skaudžiai palietė daugelį, pensininkai prarado santaupas. Tačiau vietos specialistai, tokie kaip laikraščio redaktorius Karlas Blöndalas, sako, jog gyvenant mažoje šalyje labai svarbu, kad visi, kuriuos pažįsti, yra arti. Todėl praradusieji darbą nesijaučia izoliuoti, o susvetimėjimo rizika kur kas mažesnė, nei būtų didelėje visuomenėje.

Matyt, tai tiesa, nes islandų laimė yra kolektyvinis reikalas. Net kosmopolitiška Islandijos sostinė Reikjavikas daugeliu požiūriu panaši į mažą miestelį. Žmonėms nėra reikalo jaudintis, kad įkris į duobę, nes duobių nėra. Be to, visuomet atsiras kas nors, kas spės pagauti. Vieno į Islandiją emigravusio amerikiečio žodžiais, jei mašina įklimpo sniege, būtinai kas nors sustos padėti. Pasitikėjimas vienų kitais toks didelis, jog šešiamečiai vaikai be jokios baimės vieni traukia į mokyklą žiemos tamsoje.

Net finansų krizę islandai sugebėjo vertinti optimistiškai. „Dabar galime atversti naują lapą. Kas žino, gal tai bus galimybė sukurti geresnę, atviresnę visuomenę, kurioje valdžia bus labiau išsklaidyta ir pašalinti senieji viršūnių bei ekonominių blokų interesai“, – svarstė K. Blöndalas.

Atviros ir sąžiningos visuomenės idėja yra bene svarbiausia islandams. Jungtinių Tautų duomenimis, Islandijoje laimė pasiskirsčiusi tolygiai – dauguma islandų yra daugiau ar mažiau vienodai laimingi, o kitų tautų, ypač Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos, laimės lygiai labai skiriasi. Tai svarbus rodiklis, nes nauji tyrimai rodo, kad gerokai laimingesni yra žmonės, gyvenantys tokioje visuomenėje, kur nelygybės šiuo požiūriu yra mažiau. Kitais žodžiais, mes laimingi tiek, kiek laimingas ir mūsų kaimynas.

Islandai labai mikliai nuvertė premjerą, kai "Panamos popieriai" atskleidė, kad jis slėpė savo pinigus - ši tauta nori atviros, pasitikėjimu grindžiamos visuomenės.

Geriau basam nei be knygų

Sunkios gyvenimo sąlygos per šimtmečius suformavo islandų atsparumą. Gamtinės sąlygos tokios rūsčios – žiemos tamsa, vulkanų išsiveržimai, plyna žemė, – jog 1965 metais NASA pasirinko Islandiją „Apollo“ astronautams treniruotis prieš išsilaipinimą Mėnulyje.

Savo atkaklų optimizmą islandai demonstruoja kiekvieną dieną. Jie kiaurus metus plaukioja po atviru dangumi, lengvai atsisveikina su blogu darbu ir atsisako nevykusių santykių. Šį atkaklumą atspindi ir jų literatūrinis palikimas, siekiantis senas sagas, kurios pasakoja apie vikingų heroizmą sunkiausiomis aplinkybėmis.

Šiais laikais Islandija išleidžia knygų daugiau nei bet kuri kita pasaulio šalis, skaičiuojant vienam gyventojui. Kai kurie psichologai mano, kad literatūra, kaip ir kiti kultūros ištekliai, tampa buferiu sunkiais laikais ir padeda kultūrai generuoti kūrybinę energiją. O islandai tikrai supranta rašytinio žodžio vertę, apie tai byloja jų patarlė: „Geriau būti basam nei be knygų.“

Ekonominė gerovė – dar ne viskas

Harvardo ekonomistas Michaelas Porteris pabrėžia, kad ekonominiai rodikliai toli gražu neišsamiai atspindi visuomenės būklę. Yra vienas svarbus dalykas, kurį dažnai visuomenė, nebūtinai tik skurdi, išleidžia iš akių, – būtinybė suteikti piliečiams pakankamai galimybių keistis ir gerinti savo gyvenimą. Būtent tai ir yra esminė, nors ir sunkiai išmatuojama, gerai veikiančios visuomenės ypatybė, kurią individo lygmeniu galime vadinti laime.

M. Porteris sukūrė socialinės pažangos indeksą, kuriuo galima pamatuoti, kaip gerai funkcionuoja visuomenė. Jis grindžiamas trimis svarbiausiomis sritimis, ir pirmos dvi yra pagrindiniai žmonių poreikiai bei gerovės pamatai.

Iš tiesų daugelis šalių pastaraisiais dešimtmečiais labai pagerino sveikatos apsaugos, maisto ir švietimo prieinamumą. Tačiau jeigu žmonės visuomenėje, nesvarbu, koks jos gerovės lygis, nesijaučia galintys pagerinti savo gyvenimą arba patys tobulėti, jie nebus laimingi. Todėl jiems reikia visuomenės, kuri puoselėja laisvę, galimybes lavintis, toleranciją ir asmens teises.

Ar tik nebus šis Harvardo profesorius radęs atsakymą, kodėl iš Lietuvos bėga žmonės, nors gyvenimas gerėja, ir kodėl juos stabdyti yra bergždžias reikalas?

Pasak M. Porterio, įprastai manoma, kad ekonominė pažanga lemia ir socialinę pažangą. Gyvenimas gerėja, jei didėja bendrasis vidaus produktas (BVP). Tai tiesa, bet to nepakanka, o kartais tai neveikia.

Vien dėl to, kad šalies ekonomika stiprėja ir auga BVP, visuomenė nebūtinai tampa geresnė. Tai parodė Arabų pavasaris: daugelis tų šalių neabejotinai padarė didžiulę ekonominę pažangą, bet minios nepatenkintų žmonių vis tiek išėjo į gatves. Šį skirtumą labai gerai iliustruoja ir Norvegijos, kuri užima aukštą vietą ir pagal BVP, ir pagal socialinę pažangą, bei Kuveito, kuriame aukštas tik BVP rodiklis, pavyzdžiai.

Grįžtant prie islandų visuomenės, dar reikia pridurti, jog ten yra moterų lygybė ir gerbiamos jų teisės, geros mokyklos ir puikūs baseinai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"