TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl įtūžo Prancūzijos mokytojai

2015 05 22 6:00
Dauguma pedagogų tiki, jog švietimo reforma tik padidins konkurenciją tarp mokyklų ir sustiprins nelygybę. "Visi lygūs, visi beraščiai", - demonstrantų požiūrį parodo laikomi plakatai. SIPA/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Prancūzijos mokytojai ėjo į gatves protestuodami prieš numatomą šalies švietimo reformą. Socialistų vyriausybės siūlymas suteikti mokykloms daugiau laisvės, skatinti pažangesnius mokymo metodus ir mažiau orientuotis į elitizmą švietimo sistemoje sukėlė pedagogų pasipiktinimą.

Valdžia ryžosi pokyčiams, kai prieš keletą metų tarptautinė studija Prancūzijos švietimo sistemą išsivysčiusiame pasaulyje įvardijo kaip labiausiai persmelktą nelygybės. Planuojama švietimo reforma paliestų šalies vidurines mokyklas, kurias lanko 11-15 metų vaikai.

Švietimo ministerija nori leisti vidurinėms mokykloms pačioms savarankiškai parengti dalį mokymo programų. Tačiau pedagogai nerimauja, jog toks žingsnis suteiks per daug galių mokyklų direktoriams. Būgštaujama, kad labiausiai nukentės užsienio kalbos. Susirūpinimą išreiškė net Vokietijos vyriausybė, esą įgyvendinus švietimo reformą sumažės vokiečių kalbą besimokančių vaikų. Tačiau ministrė Najat Vallaud-Belkacem primygtinai tvirtina, jog planuojami pakeitimai mokinių skaičių turėtų net padidinti.

Siūloma atsisakyti elitinėmis vadinamų dvikalbių pamokų, kurias pradeda lankyti 11-12 metų vaikai. Jos skirtos tik gabesniems moksleiviams. Švietimo ministrės manymu, nederėtų šitaip skirstyti vaikų, todėl ji siūlo padaryti antros užsienio kalbos pamokas privalomas visiems mokiniams.

Demonstrantės laikomame plakate lotyniškas užrašas skelbia: "Ir tu... Najat Vallaud-Belkacem."/Reuters/Scanpix nuotrauka

Nenori keisti mokymo metodų

Mokytojų profesinės sąjungos nepritaria siūlymui mokyklose įvesti tarpdalykines pamokas. Tai toks mokymo metodas, kai vaikams dėsto keli mokytojai ir integruojami įvairūs dalykai, pavyzdžiui, anglų kalbos, matematikos ir muzikos pamoka. Kritikai baiminasi, kad taip bus prarandama daug laiko, kuris galėtų būti skiriamas konkrečiam dalykui. Be to, tarp mokytojų gali atsirasti konkurencija, o tarpdalykinės pamokos iš tikrųjų būtų naudingos tik gabesniems mokiniams.

N. Vaullaud-Belkacem ragina sumažinti lotynų ir senovės graikų kalbų pamokų, nes jos gali tikti tik gabesniems mokiniams, o tai skatina nelygybę. Ministrė siūlo keisti jas į tarpdalykinę senosios kalbos ir kultūros pamoką.

Pastarosiomis savaitėmis karštai diskutuota ir dėl istorijos programos pakeitimų. Nesutariama, kurios temos turėtų būti privalomos ir kurios - pasirenkamos. Dešinieji skundėsi, kad krikščionybės istorijos mokymą gali užgožti islamo istorija.

Švietimo reformai nepritaria ne tik mokytojų profesinės sąjungos, bet ir paprasti gyventojai. Kaip rodo naujausia visuomenės nuomonės apklausa, per 60 proc. šalies gyventojų nepritaria švietimo sistemos pokyčiams ir tiki, kad jie padarys moksleiviams daugiau žalos, negu duos naudos.

Tik padidins nelygybę

Kai kurių politikos apžvalgininkų nuomone, šalies mokytojų protestas yra tarsi 37-erių N. Vallaud-Belkacem krikštas. Pernai ji tapo švietimo ministre. Marokietiškų šaknų turinti moteris yra kylanti socialistų vyriausybės žvaigždė.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir ministras pirmininkas Manuelis Vallsas gina švietimo sistemos reformos projektą. Vyriausybės vadovas dienraščiui „Liberation“ teigė, kad ši reforma yra reikalinga siekiant užtikrinti, kad socialinė vaiko kilmė neturėtų įtakos jo išsilavinimui ir ateičiai.

Šalyje yra apie 840 tūkst. pedagogų. Dauguma jų tiki, jog ši reforma padidins konkurenciją tarp mokyklų ir sustiprins mokinių nelygybę. Prancūzijos mokytojų profesinių sąjungų atstovų manymu, tai gali paskatinti vaikus leisti į privačias mokyklas.

Knygų apie elitizmą ir Prancūzijos švietimo sistemą autorius britų žurnalistas Peteris Gumbelis įsitikinęs, kad mokytojų protesto akcijos yra neproporcingos reformos mastui. „Tai tiesiog parodo, kaip yra sunku pakeisti Prancūzijos švietimo sistemą", - pažymėjo jis ir pridūrė, jog šį procesą apsunkina gausios lobistų grupės ir profesinės sąjungos, norinčios apginti savo interesus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"