TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl Lenkija nenori euro

2014 05 19 6:00
Lenkai patenkinti savo valiuta ir kol kas nenori jos mainyti į Bendrijos siūlomą alternatyvą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Šiek tiek pasistengusi Lenkija galėtų nesunkiai įsivesti bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą eurą. Tačiau mūsų kaimynė to daryti neskuba. Eurą ji įsivestų tik pagal savo sąlygas, kurias noriai diktuoja Bendrijai.

Praėjusią savaitę Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė svarstytų euro įvedimą tik tuo atveju, jei Lenkija galėtų nevykdyti ERM-2 reikalavimo. Pagal šią nuostatą eurą įsivesti siekianti valstybė privalo susieti savo valiutą su bendra Europos valiuta bent dvejiems metams.

Lenkijos politikai tvirtai laikosi savo pozicijos. Jie įsitikinę, kad trečia pagal dydį euro neįsivedusi ES ekonomika turi teisę į eurozoną patekti išskirtine tvarka.

Išimčių nedarys

ES nesirengia daryti išimčių Lenkijai. ERM-2 mechanizmas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, taikomų eurą įsivesti siekiančioms valstybėms. Tokiu būdu siekiama išvengti valiutų santykio svyravimo, kuris šalyje įvedus eurą, tikėtina, smarkiai išaugtų. Be to, lenkams nusileidę ES biurokratai turėtų keisti pagrindinius Bendrijos nuostatus įtvirtinusią Mastrichto sutartį, kurioje įrašytas ERM-2 reikalavimas.

D.Tusko patarėjo Krzysztofo Bieleckio teigimu, ES turėtų sutikti su Lenkijos pageidavimu ir netaikyti ERM-2 kriterijaus. Eksperto nuomone, jei Bendrija nesutiks padaryti išimties, gali praeiti daugybė metų, kol Lenkija nuspręs prisijungti prie „euroklubo”. K.Bieleckis teigė, kad dabartinis ERM-2 kriterijus yra pasenęs ir nebeatitinka ES realybės.

Įsivesti eurą Lenkija yra įsipareigojusi seniai, tačiau tikslios datos iki šiol nepateikė. Šiuo metu Lenkija neatitinka dviejų euro įvedimui reikalingų kriterijų (iš viso jų yra keturi). Pirma, šiemet šalies biudžeto deficitas viršija eurozonos kandidatei nustatytą ribą. Tikimasi, kad jau po metų Lenkija šių bėdų neturės. Antrasis kriterijus – jau minėtas ERM-2.

Įsivesti eurą Lenkijai trukdo ir politinės kliūtys. Norint pakeisti šalies valiutą turėtų būti pakeista ir šalies Konstitucija. Tam turi pritarti mažiausiai du trečdaliai Lenkijos parlamento narių. Kol kas daugiau deputatų pasisako už zloto išsaugojimą. Tad surinkti reikalingą daugumą euro šalininkams dabar vargu ar pavyktų.

Krizės metu Lenkija dėl nusilpusio zloto tik išlošė – kaimyninių šalių gyventojai, tarp jų ir lietuviai, masiškai apsipirkinėjo palankiomis kainomis viliojusiuose Lenkijos prekybos centruose.

Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma Lenkijos gyventojų nepalaiko euro įvedimo. Artėjant rinkimams, politikai rūpinasi rinkėjų nuomone. Vyriausybė žada kol kas su euru neskubėti.

Permąstė situaciją iš naujo

Politikai ir ekonomistai ilgą laiką grasė Lenkiją nuo euro. Anot jų, dėl valiutos pasikeitimo, o ypač – dėl lankstaus zloto kurso, kainos šalyje smarkiai išaugtų. Bijoma, kad šiais pokyčiais puikiai pasinaudotų valiutų kursų svyravimais spekuliuojantys sukčiai.

Tačiau lenkus nuo euro labiau atbaido kitas argumentas. Lenkija buvo viena sėkmingiausiai krizę išgyvenusių šalių ES. Lenkų politikai ir ekonomistai pabrėžia, kad šaliai ypač padėjo tai, jog zlotas išliko savarankiška, lanksčia kitų atžvilgiu valiuta. Anot jų, būtent lankstus zlotas apsaugojo Lenkiją nuo visą Europą užpuolusios krizės.

Lenkijos politikai teigia, kad dabartiniai ES reikalavimai eurą siekiančiai įsivesti šaliai yra pernelyg pasenę ir ydingi. Jie pabrėžia, kad tokios šalys kaip Graikija, Airija, Portugalija, nepaisant prisijungimo prie eurozonos, turėjo aibę finansinių problemų. Dėl jų narystės eurozonoje kilę sunkumai pakenkė ne tik šių valstybių, bet visos Bendrijos gerovei.

Dabartinė konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos verčia Lenkijos politikus iš naujo permąstyti galimą euro naudą.

Lenkijos centrinio banko vadovas Marekas Belka anksčiau skeptiškai vertino euro įvedimo galimybę. Tačiau dabar ekonomistas pats siūlo valdžiai iš naujo apsvarstyti politinius argumentus už valiutos keitimą. M.Belka neseniai sakė, kad Lenkijos prisijungimas prie bendros ES valiutos zonos suteiktų šaliai papildomą apsaugą nuo išorės grėsmių.

Kaip ir kiekvienoje demokratiškai valdomoje šalyje, valdžia turės atsižvelgti į rinkėjų nuotaikas ir lūkesčius. Šiuo metu Lenkijos gyventojai ne itin palankiai vertina euro įvedimo galimybę. Dažnas lenkas labiau susirūpinęs dėl galimo kainų kilimo nei dėl gresiančio pavojaus iš rytų.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"