TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl mes nenorime būti "Rytais"?

2014 06 25 6:00
Estai nelaiko savęs nei Rytų, nei Vidurio Europa, tapatina save su Skandinavija ir Šiaurės šalimis. Tokių pačių ambicijų turėjo ir Dalia Grybauskaitė, pristatydama Lietuvos užsienio politiką pirmosios kadencijos pradžioje.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuva, Latvija ir Estija nepatenkintos, kad Didžiosios Britanijos kairiosios pakraipos laikraštis "The Guardian" įtraukė Baltijos valstybes drauge su kitomis 12 šalių į rubriką "Naujieji Rytai". Skilties tikslas buvo pristatyti posovietinį pasaulį penkiolikoje valstybių, "pakilusių iš SSRS pelenų". Netrukus į redakciją pasipylė skundai. Garsiausiai protestavo Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija. Jos nenori būti priskiriamos prie "Naujųjų Rytų".

Lietuvos ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė-Liauškienė pareiškė, kad kalbėti apie posovietinį regioną kaip visumą yra klaidinga ir neteisinga. Lietuva buvo SSRS dalis tik "kalbant grynai faktų terminais", kai 1940 ir 1944 metais buvo sovietų okupuota. Bet dabar Lietuva atsikrato sovietinės praeities ir tampa gyvybinga pilietine visuomene, puoselėjančia Vakarų vertybes.

Lygiai taip pat sureagavęs jos kolega Latvijos ambasadorius Andris Teikmanis pavadino "The Guardian" projektą apgaulingu ir klaidinančiu, "perjungiančiu laiko mašiną atgal į SSRS".

Dar tiesmukesnis buvo niekada žodžio kišenėje neieškantis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. "Mes nesame "naujesni" už Suomiją, Lenkiją, Austriją ar kitas po Antrojo pasaulinio karo susidariusias valstybes", - parašė jis "Twitter" tinkluose, o laikraščio koncepciją pavadino "intelektiniu bankrotu".

Visų trijų šalių piliečiai reiškė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose ir laiškuose redakcijai. Tačiau kodėl, klausė straipsnio autorė, jauna lenkė, pamirštama, kad Latvijoje ir Estijoje gyvena didžiulės rusakalbių mažumos (jos sudaro lygiai 30 proc. gyventojų) ir kodėl buvusios sovietinės respublikos taip įsižeidžia, kai tik joms primenama, kad jos kadaise buvo Sovietų Sąjungos dalis?

Autorė rašo, kad tie 50 sovietų valdžios metų interpretuojami tik kaip okupacija ir pažeminimas, o visi ankstesnio režimo simboliai, tokie kaip "gerovės valstybė ir komunistinė architektūra", sąmoningai šalinami. "Mes net vengiame termino Rytų, mums labiau patinka Vidurio Europa", - teigia Agata Pyzik.

Civilizacija ir barbarai

Etiketės "naujasis" ir "senasis" gal ir skamba globėjiškai (Lenkija anksčiau buvo įtraukta į "The Guardian" seriją "Naujoji Europa"), bet jos geriau atskleidžia, kokią transformaciją patyrė Rytų Europa po Berlyno sienos griūties 1989 metais. O apskritai terminą "Naujoji Europa" pavartojo buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas Irako karą parėmusioms buvusio sovietinio bloko šalims apibūdinti.

Toliau autorė rašo, kad posovietiniai kraštai troško kuo greičiau patekti į "normalių Europos šalių" būrį, todėl skubėjo priimti kapitalizmą, neoliberalią ekonomiką ir narystę NATO bei Europos Sąjungoje (ES). Tai siejama su įsišaknijusiu manymu, kad viskas, kas ateina iš Vakarų, yra civilizuota, o kas iš Rytų - barbariška.

Kaip pasipriešinimo ženklas sovietiniu laikotarpiu buvo rekonstruota Vidurio Europos sąvoka, daugiausia dėl įtakingų Čekoslovakijos rašytojo Milano Kunderos esė. M. Kundera praplėtė Mitteleuropa koncepciją (vartotą nuo XVI amžiaus vokiečių kolonizacijos teritorijoms apibrėžti) buvusios Habsburgų imperijos civilizacijos palikimui nusakyti.

Iš esmės šiandien ES yra tai, ką mes laikome "Vakarų Europa". Tai atsiliepia ir nušviečiant Ukrainos konfliktą. Visuomet konstruojami "geri Vakarai" ir "blogi Rytai", supriešinamas "gražus" Habsburgų Lvovas su "bjauriu" sovietiniu Donecku.

Vienintelė šalis ir visuomenė, kuri neprieštarauja būti apibūdinama kaip Rytai, yra Rusija. Visiems kitiems pripažinti, kad esi iš Rytų, reiškia pripažinti, kad esi iš mažesnės, skurdesnės pasaulio dalies. O Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) rinkėjams mes apskritai esame tik kažkokie "rytų europiečiai", silpni ir gobšūs.

Autorė įsitikinusi, kad būtinas naujas žvilgsnis į Rytus, pripažįstant sovietinės praeities egzistavimą ir reikšmę. Keista, bet dvi vietos, pretenduojančios į geografinį Europos centrą, yra Baltarusijoje ir Lietuvoje, o tai reiškia, kad maždaug pusę Europos sudaro vakarinė Rusija. Tuo pačiu metu Rusijos europietiškumas visais lygiais neigiamas. Galbūt tai tik patvirtina, koks iliuzinis konstruktas yra Europa ir kad nugalėtojai visuomet diktuoja, kas kam priklauso.

Vakarų žiniasklaida tingi įsigilinti

Šis straipsnis sulaukė daugybės skirtingų vertinimų. Baltus gynę komentatoriai rašė, kad "taip, mes išmetame šią (sovietinę) savo istorijos dalį į šiukšlyną, ir mums nerūpi, ką apie tai galvoja putleris, maskva, rusai ir kiti".

Kiti skaitytojai aiškino, kad negalima išmesti gabalo istorijos, suformavusios mūsų tapatybę ir mums būdingus bruožus. Komentaruose išryškėjo ir vis dar gajus manymas, kad sovietai ne tik naikino, bet ir "nutiesė tramvajų linijas, pastatė mokyklas, metro ir ligonines", o "komunistai gydytojai stengėsi sukurti geresnę visuomenę".

Šie susikertantys požiūriai egzistuoja nuo seno, tačiau dar kitoks yra britiškas matymas. Kaip pažymėjo vienas skaitytojas, vidutinis anglas mažai ką žino apie posovietines valstybes, todėl gerai, kad pristatomos Baltijos šalys - vien jau todėl, jog galima palyginti, kaip jos nutolo nuo Rusijos, kai tuo metu kitos, pavyzdžiui, Armėnija, išlaiko sąjungą su Maskva, o Vidurinėje Azijoje ir Baltarusijoje tebevaldo senosios Komunistų partijos bosai. Jei tos šalys nori atrodyti kaip "Vakarai", turėtų tik didžiuotis, kokiais didžiuliais žingsniais nuėjo šia kryptimi po tokios trauminės savo istorijos patirties.

Dar kiti peikė Vakarų spaudą, kad ji kaip visuomet "tingiai pristato" kiekvieną tolimesnį regioną, kuris nėra jų. Ir tai tikriausiai apmaudžiausia tiesa - Vakarų spauda mažai apie mus rašo, o kai rašo - dažniausiai (jei tai nėra ekspertų analizė) nedemonstruoja išsamesnio išmanymo, o apsiriboja tik paviršutiniškais apibendrinimais.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"