TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl NATO plėtra yra gerai

2007 02 21 0:00
Jei ne narystė NATO, Lietuvos santykiai su Rusija būtų ne geresni nei dabar Ukrainos ir Gruzijos.
AFP/Scanpix nuotrauka

NATO priklausančios Vidurio ir Rytų Europos šalys gali jaustis saugios ir neeikvoti jėgų Rusijos grėsmėms atremti. O ir pačios Rusijos vakarinės sienos dar nebuvo saugesnės nuo Napoleono laikų.

Buvę JAV prezidento demokrato Billo Clintono administracijos Valstybės departamento darbuotojai dienraštyje "The Washington Post" išspausdino straipsnį "NATO plėtros pranašumai", kuriame išdėstė savo argumentus dėl Aljanso plėtros. Pasak autorių, pagrindiniai argumentai yra trys ir visi jie "teisingi".

Pirma, NATO plėtra turėjo garantuoti saugumo skydą, už kurio Vidurio ir Rytų Europos šalys galėjo palaidoti senus konfliktus ir taikiai integruotis į Vakarus. Šiaurės Atlanto aljansas, prisiėmęs plėtros vadovo vaidmenį, paskatino ir Europos Sąjungos plėtrą. "Dėl to Europa tapo demokratiškiausia, taikiausia ir saugiausia nei kada nors buvo anksčiau", - rašo straipsnio autoriai. Pasak jų, iš to laimėjo visi: amerikiečiai, europiečiai, rusai.

Diplomatai teigia, jog grėsmė, kurią šiandien jaučia Rusija, kyla ne iš Vakarų, o iš Pietų ir Rytų. Maskvai vakarinės sienos dabar yra "saugesnės ir patikimesnės nei kada nors buvo nuo Napoleono laikų".

Antra, išplėsta NATO "apdraudžia nuo to, kad Rusija vėl gali tapti regiono baubu ar grėsme". Būtent toks pavojus šiuo metu svarstomas, tačiau Vidurio Europos šalims pranešama gera naujiena: dabar, įstojusios į ES ir NATO, jos yra saugios.

Straipsnyje prašoma įsivaizduoti, kokia būtų Vidurio Europa, jei Aljansas apimtų ankstesnes ribas: Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovai daugiau dėmesio skirtų mėginimams atlaikyti Rusijos spaudimą, o ne siekiams kurti demokratijos institutus ir valdyti gyvybingą laisvos rinkos ūkį. Santykiai su Lenkija ir Baltijos šalimis būtų panašūs į tuos sudėtingus santykius, kurie dabar sieja Rusiją su Ukraina ir Gruzija. "Europos širdyje vėl būtų nestabilu tuo metu, kai mums mažiausiai to reikia", - tvirtina buvę Valstybės departamento darbuotojai.

Trečia priežastis NATO plėtrai buvo strateginė ir didžiausio masto. Tuomet JAV prezidentas Clintonas kalbėjo apie pagalbą Europai sprendžiant vidaus politikos konfliktus, taip pat apie savo viltis, jog padės europiečiams išplėsti geopolitines perspektyvas ir prisiimti didesnę atsakomybę tapus JAV kovos su grėsmėmis už Europos ribų partneriais. "Nejaugi kas nors abejoja, kad būtent toks poreikis kilo po 2001 metų rugsėjo 11-osios? - klausia autoriai. - Argi būtų šiandien NATO kariuomenė Afganistane, ar būtų kalbama apie didesnes pasaulines misijas, jei po šaltojo karo praėjusį dešimtmetį nebūtume padėję sukurti Europoje stabilios saugumo sistemos?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"