TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl pasitraukė Pentagono vadas

2014 11 28 6:00
Atrodė, kad Chuckas Hagelis - karo didvyris, buvęs senatorius, geras organizatorius - tobulai tinka į gynybos ministro postą. Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę paskelbė, kad iš posto traukiasi gynybos sekretorius Chuckas Hagelis. Jo atsistatydinimas sutapo su sustiprėjusia kritika Baltiesiems rūmams dėl netinkamo atsako į „Islamo valstybės“ agresiją.

Per Vietnamo karą Ch. Hagelis gavo puskarininkio laipsnį. Ši patirtis laikyta vertybe einant svarbias gynybos ministro pareigas. Tačiau viešos jo kalbos dažnai būdavo netaktiškos ar gluminančios. Respublikonų senatorius Ch. Hagelis 2003-iaisiais balsavo už tai, kad JAV kariuomenė įsiveržtų į Iraką, bet vėliau ėmė kritikuoti šį žingsnį. Praėjusių metų pradžioje B. Obama pavedė jam išvesti amerikiečių pajėgas iš Afganistano.

Kaip sakė Ch. Hagelio kolegos, jis beveik dvejus metus tvirta ranka vadovavo kariškiams ir sprendė tokius sudėtingus saugumo iššūkius kaip „Islamo valstybės“ džihadistų agresija ar Ebolos virusas. Teigiama, jog gynybos sekretorius gana sėkmingai perorganizavo šalies kariuomenę, nors jos biudžetas buvo smarkiai apkarpytas.

B. Obama gyrė 68-erių Pentagono vado darbą. Prezidentas nurodė, kad gynybos sekretorius puikiai vadovavo JAV kariškių išvedimo iš Afganistano planui, taip pat kovai su "Islamo valstybės" džihadistais. Tačiau, kaip pabrėžė buvęs Amerikos pažangos centro (Center for American Progress) analitikas Larry Korbas, būtent šiais klausimais tarp politikų būta didžiausių diskusijų, pavyzdžiui, dėl to, kiek karių reikėtų siųsti į užsienio misijas. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (Center for Strategic and International Studies) atstovė Heather Conley irgi sakė, kad šie nesutarimai kurį laiką buvo itin akivaizdūs. Kartais Gynybos departamento pozicija krizės Irake ir Sirijoje klausimais net prieštaraudavo Baltųjų rūmų nuomonei.

Tvirtinama, esą prezidentas ir gynybos sekretorius sutarė dėl atsistatydinimo. Tačiau kai kurie administracijos pareigūnai privačiai pasidalijo savo nuomone, kad Ch. Hagelis veikiausiai buvo atleistas. Daugelis kritikų teigia, jog Pentagono vadovas yra pirmoji JAV prezidento auka kovojant dėl nacionalinės saugumo politikos. Jungtinės Valstijos nenurodo konkrečių priežasčių, kodėl pasitraukė Ch. Hagelis, tačiau amerikiečių ir britų spauda pateikia kelis šio žingsnio paaiškinimus.

Rado atpirkimo ožį

Amerikiečių naujienų portalo „Vox“ politikos apžvalgininkai svarsto, kad Ch. Hagelis galėjo būti priverstas atsistatydinti, nes nesuprato Vidurio Rytų specifikos. Pentagono vadui nepavyko įtikinti Afganistano talibų pritarti taikos susitarimui. Mėginimai sustabdyti 2013 metais kilusį karinį perversmą Egipte irgi žlugo. Jis taip pat nepažabojo „Islamo valstybės“ džihadistų siautėjimo Vidurio Rytuose. Sužinoję naujieną apie gynybos sekretoriaus atsistatydinimą, „Islamo valstybės“ šalininkai džihadistų tinklalapiuose ir tviterio paskyrose skelbė nugalėję Ch. Hagelį ir dėl to švenčiantys. Jų manymu, Pentagono vadą privertė trauktis būtent islamistų pergalės prieš JAV sąjungininkus mūšio lauke.

JAV dienraštis „The New York Times“ aiškina, kad Ch. Hagelis turėjo palikti postą, nes nepalaikė gerų santykių su prezidento administracija. Demokrato B. Obamos nacionalinio saugumo komandai priklausantį respublikoną mažai kam mėgo ir Pentagone, ir Baltuosiuose rūmuose. Sakoma, kad jis buvo prastas komunikatorius ir vadybininkas. Anot apžvalgininkų, Ch. Hageliui gana sunkiai sekėsi aiškiai dėstyti mintis ir apibrėžti savo kabineto politiką. Be kita ko, ministrui nepatiko kalbėti per pareigūnų susitikimus, jam labiau prie širdies buvo aptarti reikalus su B. Obama likus vienudu. Tačiau kariškiai Pentagono vadą mėgo. Ch. Hagelis - pirmas Vietnamo karo veteranas, paskirtas gynybos sekretoriumi.

Amerikiečių žurnalo „Foreign Policy“ apžvalgininkų žodžiais, Ch. Hagelis buvo priverstas atsistatydinti, nes B. Obamai reikėjo atpirkimo ožio. Dėl didėjančios „Islamo valstybės“ įtakos ir Rusijos karo veiksmų Ukrainoje Baltųjų rūmų užsienio politika pastaraisiais mėnesiais atrodė itin silpna. Manoma, atsikračiusi Ch. Hagelio JAV prezidento administracija turi puikią progą atversti naują gynybos politikos lapą. Kaip ironizuoja „Foreign Policy“, nerealu tikėtis, kad prezidentas pats atsistatydintų, todėl surado asmenį, kuris galėtų tai padaryti vietoj jo.

Vienišas respublikonas

Britų dienraščio „The Daily Telegraph“ apžvalgininkas rašo, kad gynybos sekretorius kritiškai žvelgė į B. Obamos administraciją. Respublikonas Ch. Hagelis visuomet buvo pašalinis žmogus prezidento komandoje. Kita vertus, jis ir nesistengė mažinti šios atskirties - ne kartą kritikavo Baltuosius rūmus. Visai neseniai gynybos sekretorius išsiuntė laišką nacionalinio saugumo patarėjai Susan Rice. Jame rašoma, kad B. Obama turėtų paaiškinti šylančius savo santykius su Sirijos vadovu Basharu al-Assadu, kuriam JAV antskrydžiai padėjo sustabdyti „Islamo valstybės“ kovotojus. Tas laiškas labai supykdė Baltųjų rūmų pareigūnus. Pentagono vadas nuo pat pradžių laikėsi griežtesnės pozicijos dėl „Islamo valstybės“ nei B. Obamos administracija. Ch. Hagelis tvirtino, kad grupuotės kovotojai kelia didžiulę grėsmę visai JAV, nors prezidentas dar sausio mėnesį lygino juos su antraeile vidurinės mokyklos krepšinio komanda.

Kaip nurodo „The Guardian“, Kongrese Ch. Hagelis nesutarė su respublikonais. Gynybos sekretoriui nepavyko į savo pusę palenkti įstatymų leidėjų, skiriančių finansavimą kariuomenei. Respublikonai jį laikė tik administracijos pasiuntiniu. Politologijos profesoriaus Loreno Thompsono teigimu, atrodė, kad šis žmogus - karo didvyris, buvęs senatorius, geras organizatorius - tobulai tinka į gynybos ministro postą. Bet jau svarstant Ch. Hagelio kandidatūrą atsirado abejojančiųjų jo kompetencija. Per svarstymą 2012-aisiais Vietnamo karo veteranas pasirodė silpnai, be to, kaip vėliau paaiškėjo, ir jo būdas netinkamas tokioms svarbioms pareigoms eiti.

Kol kas Baltieji rūmai neužsimena, kas galėtų pakeisti Ch. Hagelį, bet „The New York Times“ įvardijo net tris galimus kandidatus į šią vietą. Tai buvusi Pentagono vadovo pavaduotoja Michele Flournoy, buvęs karininkas senatorius Jackas Reedas ir buvęs gynybos sekretoriaus pavaduotojas Ashtonas Carteris. Analitiko Larry Korbo manymu, labai didelė galimybė, kad šį postą gaus moteris.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"