TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl prancūzai tokie aktyvūs rinkėjai?

2012 04 26 6:05

Vienose šalyse rinkėjai pasižymi dideliu aktyvumu, kitose balsuoja itin vangiai. Nuo ko tai priklauso?

Per Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį ratą balsavo daugiau kaip 80 proc. rinkimo teisę turinčių gyventojų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje toks rinkėjų aktyvumas pastarąjį kartą užregistruotas 1951 metais. 

Ši gališka aistra rinkimams tampa akivaizdi, kai matai, kad kandidatas, galiausiai gavęs tik ketvirtąją vietą, sutraukė tūkstantines minias per rinkimų kampaniją, o per balsavimą surinko net dviženklį skaičių balsų skaičiuojant procentais. Į rinkimų apylinkes atėjo keturi iš penkių registruotų rinkėjų. Tai kur kas daugiau nei per nacionalinius rinkimus virtinėje Prancūzijos kaimynių, įskaitant Vokietiją (71 proc.), Jungtinę Karalystę (66 proc.) ir Šveicariją (47 proc.).

Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad prieš pat rinkimus, kaip rodė apklausos, balsuoti nenorėjo maždaug 24 proc. Prancūzijos rinkėjų. Dar savaitę anksčiau tokių buvo 30 procentų. Taigi akivaizdu, jog žmonės, ypač jaunimas ir menkai mokami darbininkai, pykstantys dėl nedarbo ir norintys nubausti tuos, kurie už tai atsakingi, apsisprendė paskutinę akimirką.

Prezidento rinkimai visuomet buvo svarbus įvykis Prancūzijos politiniame gyvenime, o per pastaruosius penkerius metus į areną įžengė nauja politikų karta - tai padėjo patraukti jaunimą. Be to, anot analitikų, daugelis suprato, kad ekonominė padėtis tikrai sudėtinga, ir jiems tapo svarbu pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

Laikas taip pat turi reikšmės. Balsavimas Prancūzijoje vyko sekmadienį, o britų visuotiniai rinkimai dažniausiai rengiami ketvirtadienį, kai dauguma dirba.

Respublika - kraujyje

Prancūzijoje kitokia ir pati politinė kultūra. Ji labai susijusi su Prancūzijos revoliucija ir dramatiška valdymo sistemos transformacija iš monarchijos į respubliką.

"Respublika Prancūzijoje atsirado ne per vieną naktį. Tačiau pati Prancūzijos Respublikos, kaip valdymo formos, idėja įrašyta į prancūzų DNR ir lemia politikos stilių", - aiškina Helen Drake, knygos "Šiuolaikinė Prancūzija" (2011 m.) autorė, dėstanti Lesterio universitete. Pasak jos, tarp lyderio ir žmonių yra tiesioginis ryšys, bent jau simbolinis; prezidentas laikomas tokiu, kuris gali šį tą pakeisti, nors realybė dažnai nuvilia, tad jo rinkimai - svarbūs. Į Konstituciją įrašytos didžios lygybės ir brolybės idėjos pakylėja prancūzų politiką aukščiau už prozą, o tai pasiekia ir gatves, kavines, mitingus. "Kyla noras būti matomiems ir reikšmingiems", - sako tyrinėtoja.

Kas sudomina rinkėjus?

Kitose šalyse yra visiškai kitaip. Andrew Ellisas iš Stokholmo demokratijos ir pagalbos rinkimams instituto nurodo tam tikrus veiksnius, kurie skatina didelį žmonių aktyvumą. 

Daugiau rinkėjų pritrauks rinkimai, tiek nacionaliniai, tiek regioniniai, žadantys neaiškią baigtį labai mažu skirtumu. Rinkėjai taps aktyvūs ir tuomet, jei jiems bus siūlomas aiškus pasirinkimas. Dar vienas veiksnys - pati rinkimų sistema. Jei žmonės mano, kad jų balsas turi reikšmės ir padarys poveikį, tai generuoja visuomenės aktyvumą.

Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų ratas atitiko visus šiuos kriterijus: rungtynės tarp pagrindinių varžovų buvo apylygės; pasiūlytas aiškus pasirinkimas; bendra rinkėjų nuostata - kad prezidentas svarbus kaip asmenybė, kaip lyderis ir kaip politikas.

Visai kas kita Šveicarijoje - ten per visuotinius rinkimus žmonių aktyvumas būna labai mažas, nes daugelį metų šalį dažniausiai valdo ta pati koalicija.

Dar vienas dalykas, skatinantis rinkėjų aktyvumą, yra proporcinė rinkimų sistema. Tai reiškia, kad atstovaujama ir smulkesnėms, marginalesnėms partijoms.

"Valstybėse, kuriose veikia proporcinė rinkimų sistema, kai dauguma partijų tampa atstovaujamos, žmonių aktyvumas būna didesnis vidutiniškai 8 proc. nei tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė. Ten galioja mažoritarinė sistema, tad mažumas remiantys rinkėjai linkę mažiau balsuoti", - teigia A.Ellisas.

Jungtinėje Karalystėje rinkėjų aktyvumas pasiekė viršūnę 1951 metais, kai šalis nusprendė antrą kartą sugrąžinti Winstoną Churchillį į Dauningstritą, ir nuo to laiko tik mažėjo.

A.Ellisas nurodo dar vieną senoms įsitvirtinusioms demokratijoms būdingą bruožą: naujų rinkėjų, sulaukusių balsavimo amžiaus, įprotis balsuoti arba nebalsuoti susiformuoja maždaug per pirmus trejus visuotinius rinkimus. Taigi yra pavojus, kad daug žmonių visam gyvenimui pasitraukia iš balsavimo. Taip esama Jungtinėje Karalystėje ir JAV, ten rinkėjų aktyvumas taip pat menkas.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"