TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl radikalėja Vidurinės Azijos gyventojai

2015 01 28 6:00
Vidurinėje Azijoje, vienam šeimos nariui ar draugui išvykus kautis šventojo karo, juo paseka dar keli. mirror.co.uk nuotrauka

Teigiama, kad mažiausiai 2 tūkst. Vidurinės Azijos gyventojų yra išvykę į "Islamo valstybės" kovotojų kontroliuojamą teritoriją. Neseniai pasirodžiusi Tarptautinės krizių grupės (ICG) ataskaita „Sirija kviečia: radikalizacija Vidurinėje Azijoje" nagrinėja, kokios socialinės ir politinės priežastys lemia didėjantį radikalizmą regione.

„Islamo valstybė“ patraukia vis daugiau Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos, Turkmėnijos ir Uzbekijos gyventojų. Baiminamasi, jog tai gali paskatinti, kad tame krašte atsirastų nauji ryšiai tarp radikalų. Politikos ekspertai pažymi, kad apytikriai 2-4 tūkst. regiono valstybių piliečių jau išvyko į Siriją. „Islamo valstybės“ smogikams reikia ne tik kovotojų, bet ir mokytojų, seselių, inžinierių. Skelbiama, kad daugiausia į Siriją išvyksta uzbekai.

Alternatyva posovietiniam gyvenimui

ICG Vidurinės Azijos projektų direktorės Deirdre Tynan teigimu, „Islamo valstybės“ kovotojams naujokus užverbuoti paprasčiau Vidurinėje Azijoje, o ne arčiau esančiuose Afganistane ar Pakistane. Prielankumą grupuotei lemia politinių ir socialinių pokyčių troškimas regione. Pavyzdžiui, moterų radikalizacija dažnai yra atsakas į socialinių, religinių, ekonominių ir politinių galimybių regione trūkumą.

Ekspertės teigimu, regione užverbuotas gali būti septyniolikmetis kirpėjas, verslininkas, su vyru išsiskyrusi moteris, iš mokyklos išmestas jaunuolis, studentas, net šeima, mananti, kad jų atžaloms vadinamajame kalifate gyventi bus geriau. Nesvarbu – turtingas ar vargšas, išsilavinęs ar ne, jaunas ar senas, vyras ar moteris, - visi šie žmonės tiki, kad „Islamo valstybė“ gali būti alternatyva posovietiniam gyvenimui. Kai kuriems jų tai yra net asmeninis nuotykis.

Radikalių tendencijų augimą regione skatina ir prastas religinis švietimas bei pasaulietinei valdžiai jaučiama nuoskauda (pavyzdžiui, taip yra pietų Kirgizijoje). Daugeliui pagrindinė priežastis prisidėti prie kovotojų išlieka ideologinis įsipareigojimas – šventojo karo idėja. „Islamo valstybė“ patraukia ne tik tuos, kurie trokšta įgyti kovinės patirties, bet ir siekiančius gyventi pamaldžiau.

Atskyrimas nuo visuomenės ir niūros ekonominės perspektyvos taip pat yra akstinas palikti savo šalį ir prisidėti prie kovotojų.

Ieško paguodos religijoje

Ataskaita skelbia, kad Vidurinėje Azijoje ypač galingas verbavimo įrankis yra pasakojimai, sklindantys iš lūpų į lūpas. Vienam šeimos nariui ar draugui išvykus kautis šventojo karo, juo paseka dar keli. Socialinė žiniasklaida palaiko ryšį tarp esančių Sirijoje asmenų ir ketinančiųjų ten išvykti. Vidurinėje Azijoje veikiantys verbuotojų būreliai yra maži ir slapti.

Teigiama, kad ekstremistų verbavimas vyksta regiono mečetėse ir vadinamuosiuose maldos namuose. Internetas ir socialinė žiniasklaida vaidina svarbų, bet ne svarbiausią vaidmenį. Vieni užverbuojami namie, kiti – užsienyje.

Dažnai nelegaliai Rusijoje uždarbiaujantys migrantai, kurie visuomenėje yra atskirti, paguodos, tapatumo ir bendruomeniškumo jausmo ieško religijoje. Džihadistai kartais pavilioja ir jaunus vyrus, kurie iš savo šalies iškeliauja į religines mokyklas, esančias Egipte, Saudo Arabijoje ar Bangladeše.

Trūksta politinės valios

Korumpuotos buvusios sovietinės šalys kol kas nesiėmė rimtų priemonių kylančiai radikalaus islamo grėsmei regione suvaldyti. Politikos ekspertai teigia, kad spręsti šią problemą dera ne tik geriau koordinuojant saugumo tarnybas, bet ir suteikiant didesnių ekonominių galimybių jaunimui, ypač moterims. D. Tynan siūlo valstybėms peržvelgti savo įstatymus ir saugumo strategijas.

Neseniai Kazachstanas ir Tadžikija priėmė įstatymus, kurie baudžia užsienyje kovojančius asmenis. Uzbekija prieš metus uždraudė teroristų mokymus. Pernai rugsėjį Kirgizijos parlamentas pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios siūlo skirti nuo 8 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už dalyvavimą užsienio konfliktuose, karinėse operacijose ar teroristų apmokymuose.

Pasak D. Tynan, nors valdžios atstovai ir žino apie grįžusiųjų iš Sirijos keliamus pavojus, jie nesiima aiškintis, kodėl piliečiai prisideda prie džihadistų. Regiono vyriausybėms trūksta išteklių ir, matyt, politinės valios.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"