TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl Rusijoje pavojinga skraidyti?

2012 04 03 6:04

Rusijoje prie Tiumenės nukritus keleiviniam lėktuvui vėl bandoma ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl šioje šalyje katastrofos tokios dažnos. Savą atsakymo versiją pateikia ir amerikiečių žurnalas "Forbes".

Sunku vadinti "nelaimingu atsitikimu" tai, kas Rusijoje vyksta reguliariai. Šioje šalyje praktiškai kas mėnesį kas nors nukrinta iš dangaus - tai ne tik keleiviniai ir kariniai lėktuvai, bet ir raketos, palydovai. Katastrofų geografija labai plati - Petrozavodskas, Tomskas, Smolenskas, Jaroslavlis, Tiumenė... Praėjusiais metais Rusijoje trys rimtos katastrofos teko kiekvienam milijonui skrydžių.

Tai daugiau kaip 12 kartų daugiau už pasaulinį avaringumo rodiklį. Iš dalies tai vyksta dėl lėktuvų, pagamintų sovietiniais laikais, kai šalyje jau buvo įsivyravęs postkomunistinis chaosas, nepatikimumo. Tačiau lėktuvų kritimas - greičiau žalingos prekybinės politikos simptomas, prie kurio dar reikia pridėti protekcionizmo keliamą pavojų.

Kiek daugiau nei prieš 20 metų Sovietų Sąjungos civilinės aviacijos pramonė, kuri tuo metu pagamindavo beveik ketvirtadalį visų pasaulyje pagaminamų oro lainerių, popieriuje buvo parengta privatizuoti. Tam lėktuvų gamybos pramonė buvo suskaldyta į dešimtis neefektyvių padalinių, kurių kiekvienas atskirai tapo pavaldus vyriausiajai vadovybei ir nepalaikė jokių ryšių su kitais padaliniais. Tuo metu Vakaruose vyko atvirkštinis procesas - "Boeing" ir "Airbus" vis labiau konsolidavosi. Tai leido šiems koncernams pertvarkyti gamybą ir konstruktorių darbas ėmė atsipirkti, nes šiai verslo sričiai būtinos didelės kapitalo investicijos.

Kai Kremlius tapo nebe toks dosnus, Rusijos aviacijos pramonė žlugo. Ji atsidūrė uždarame mirtiname rate - kuo mažiau buvo rusiškų lėktuvų, tuo sudėtingesnė ir brangesnė darėsi jų gamyba. Rusijos gamintojai, patys to nenorėdami, buvo priversti imtis vadinamojo "aviakanibalizmo", t. y. ardyti vienus lėktuvus, kad turėtų dalių kitiems.

Vladimiras Putinas paliepė perduoti aviacijos pramonę valstybės kontrolėn. Jis viešai pareikalavo, kad "Aeroflot" pirktų tik Rusijoje pagamintus lainerius, todėl buvo įvesti muitai užsienyje pagamintų lėktuvų importui. 2006 metais V.Putino nurodymu faktiškai buvo nacionalizuota visa aviacijos pramonė ir sukurti Aviacijos konstruktorių susivienijimai, kuriuose ėmė kartu dirbti karinių ir civilinių lėktuvų kūrėjai. Tačiau šios pertvarkos rezultatas buvo katastrofinis. 2010 metais Rusijoje buvo pagaminti vos 7 lėktuvai. Dėl to Rusijos lėktuvų parkas vis labiau sensta, o tragedijų pasitaiko vis daugiau.

Tokios tendencijos negalėjo ignoruoti ir Dmitrijus Medvedevas. Jis pasiūlė protingą reformą - sumažinti oro linijų bendrovių, kurias palaiko valstybė, skaičių ir atšaukė neprotingai didelius muitus, dėl to tapo įmanoma atnaujinti Rusijos lėktuvų parką užsienyje pagamintais laineriais. Tačiau muitai išliko mažiems ir kai kuriems vidutinio dydžio lėktuvams.

Bėda ta, kad šią įsisenėjusią problemą Rusijoje bandoma spręsti pasitelkus nesėkmingą politiką - senieji lėktuvai gaminami pusėje tuzino įmonių, kurių kiekviena gamina pusės tuzino modelių lėktuvus. Negana to, vis dažniau lėktuvus pilotuoja lakūnai, kurie nemoka tinkamai jų valdyti. Bendrame abejingo požiūrio į saugumą fone ne vienas pilotas ir mechanikas buvo pastebėtas darbo vietoje girtas.

Tai bauginanti perspektyva. Be to, kad bendra padėtis būtų geresnė, Rusijos aviacijos pramonė turi suderinti masinę gamybą. Jei per metus pagaminami vos 7 lėktuvai, iš esmės jie tėra bandomieji pavyzdžiai su savo kaprizais ir problemomis - tai visuomet būdinga tokiems lėktuvams. Tačiau Rusijoje šie "pavyzdžiai" skraidina žmones.

Manoma, kad per artimiausius 20 metų Rusijai reikės apie 750 naujų lėktuvų. Didžiąją jų dalį sudarys "Boeing" ir "Airbus". Vienintelis rusiškas lėktuvas, kuris gali konkuruoti su "Airbus 320" ir "Boeing 757", tai "Irkut MS-21", tačiau jo masinė gamyba prasidės tik 2017-aisiais. Tad artimiausiais metais Rusijoje skraidys seni lėktuvai, jau nekalbant apie tai, kad vargu ar pagerės lakūnų darbas - jiems nelabai sekasi išmokti tinkamai valdyti užsienyje pirktus lėktuvus. Ne visada galima pasitikėti ir juos prižiūrinčiais mechanikais, pirmiausia dėl prastos darbo drausmės.

Šiuo metu Rusijoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja pervežimų lėktuvais poreikis, nors kol kas Rusijoje lėktuvais skraido vos 5 proc. gyventojų. Panašiai yra ir buvusiose sovietinėse respublikose. Šis regionas atsilieka nuo kitų BRIK šalių - Azijos-Ramiojo vandenyno regione keleivių pervežimas lėktuvais auga 7 proc. per metus, o Rusijoje ir NVS šalyse - vos 4,2 procento. Be to, lėktuvų gamintojas "Bombardier" skelbia, kad Rusijoje oro lainerių rinka nėra liberalizuota, į ją patekti nepaprastai sunku dėl stiprios kontrolės, ypač tai liečia naujus lėktuvus.

"Forbes", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"