TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl Rusijoje "sėdi" tiek daug verslininkų

2012 07 30 8:57
M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas - garsiausi Rusijoje kalintys verslininkai (2010 metais teismo salėje). /AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos teismų sistema gina tik save ir veikia taip, kad žmogus jokiu būdu nebūtų išteisintas.

Per pastarąjį dešimtmetį Rusija įkalino beveik 3 mln. verslininkų, daugelį - nepagrįstai. Šią statistiką pateikė naujas verslo teisių ombudsmenas Borisas Titovas. Jis sako, kad Rusijoje sunku rasti kitą socialinę grupę, persekiojamą tokiu mastu.

Verslininkai jau seniai skundžiasi, kad Rusijoje sunaikinti konkurentą labai paprasta - tereikia papirkti korumpuotus policininkus, kad pakištų įkalčius, ir žmogus bus areštuotas. Nenuostabu, jog rimti verslo atstovai prisidėjo prie gatvių protestų Rusijoje, o kai kurie net tapo jų lyderiais. Vienas pagrindinių reikalavimų - teismų reforma.

Kaltumo prezumpcija

Prezidentas Vladimiras Putinas įsteigė "verslo teisių ombudsmeno" pareigybę. Galbūt jį privertė protestai, o gal 84 mlrd. dolerių kapitalas, pernai išplaukęs iš Rusijos. Rusai investuoja užsienyje, nes bijo dėl savo verslo saugumo namie. "Verslininkai nesaugūs mūsų šalyje - bet kuris gali atsidurti kalėjime", - tvirtina Vladimiras Perevezinas. Vyras tai gerai žino, nes nepagrįstai, anot jo, apkaltintas pinigų plovimu, praleido už grotų daugiau kaip septynerius metus. Trejus už sukčiavimą kalėjo ir V.Perevezino draugas Valerijus Gaidukas. "Esu 100 proc. tikras, kad už mano areštą sumokėjo varžovas", - sako jis. Buvęs vienas sėkmingos odontologijos klinikos savininkų įsitikinęs, jog policininkai gavo 500 tūkst. dolerių kyšį, kad jis būtų nepagrįstai apkaltintas.

Kalta pati ydinga teisingumo sistema. Kaip rodo statistika, Rusijoje sulaukus kriminalinių kaltinimų lieka labai maža tikimybė įrodyti savo nekaltumą. Tik mažiau nei 1 proc. visų kriminalinių bylų, pasiekusių teismą, baigiasi išteisinimu. Šį skaičių pateikė ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Kritikai teigia, jog teismai savo praktikoje vadovaujasi kaltumo prezumpcija. Kaltintojai remiasi policijos žodžiais, o teisėjas - kaltintojo, nesvarbu, kokie neįtikimi gali būti įrodymai. "Jei asmuo atsiduria policijos kameroje kaip įtariamasis, jis neišvengiamai atsidurs ir teismo salėje, o teismas pripažins jį kaltu. Garantuotai", - sako Maratas Chisamudinovas, buvęs milicininkas. Todėl nestebina, kad daug maskviečių neoficialiai prisipažįsta pasirengę mokėti kyšius policijai, jei yra areštuojami, nors ir žino esantys nekalti. "Geriausia kiek įmanoma greičiau išspręsti problemą policijos nuovadoje, - aiškina M.Chisamudinovas. - Pakanka sumokėti žemiausio rango policininkams, kurie areštavo, o paskui visas mechanizmas suveikia automatiškai."

Kur kas sunkiau išsipirkti laisvę, kai teisingumo ratas jau pradeda suktis. Kaip teigia V.Gaidukas, jam laisvė buvo pasiūlyta už 300 tūkst. dolerių mokestį, bet vyras nesutiko mokėti, nes nebuvo tikras, kad jo neapgaus.

Iš teisėjo praktikos

Vienas iš nedaugelio teisėjų, sutinkančių atvirai kalbėti apie Rusijos teismų ydas, yra Sergejus Zlobinas, neseniai pasitraukęs iš Volgogrado regioninės baudžiamosios tarybos vadovo pareigų. Tai, ką jis pasakoja apie šiuolaikinės Rusijos teisėjo gyvenimą, netelpa į jokius rėmus.

Anot S.Zlobino, dažnai įrodymų ne tik trūksta, bet ir visai nėra. Tyrėjai daro rimčiausių klaidų, bet sistema veikia taip, kad net šios klaidos panaudojamos kaip įrodymai prieš teisiamąjį, kuris būtinai turi būti pripažintas kaltas, kitaip teisėjas turės problemų. S.Zlobinas sako, kad iš tūkstančių bylų, kurias jis nagrinėjo kaip teisėjas 15 metų, išteisinamasis verdiktas buvo paskelbtas tik septynis kartus. Penkios iš tų nutarčių vėliau panaikintos. Jo žodžiais, paskelbti teisiamąjį nekaltu yra tik laiko švaistymas ir rizika. Teisėjai patiria visą įmanomą Federalinės saugumo tarnybos spaudimą, įskaitant šantažą, kad kaltinamasis nebūtų išteisintas. Rezultatas? Kali daug nekaltų žmonių.

Nuo to laiko, kai atsistatydino, teisėjas ir jo šeima sulaukė grasinimų. S.Zlobinas žino, kad atvirai kalbėdamas labai rizikuoja, bet taip jam liepia sąžinė. "Kartais turėdavau tiesiog vadovautis instrukcijomis iš aukščiau, - pasakoja jis. - Dabar suprantu, kad elgiausi neteisingai ir neteisėtai, labai dėl to gailiuosi".

Yra ir kitų teisėjų, teisininkų, tvirtinančių, jog sistema veikia tam, kad apgintų save, o ne įstatymą. Klausiamas, ar kada ėmė kyšį už nepagrįstą kaltinimą, buvęs milicininkas M.Chisamudinovas nenori atsakyti. Ar policijos pareigūnas jaučiasi kaltas, kad pakišo nekaltą žmogų? "Ne, - atsako jis. - To asmens pareigūnas nepažįsta, niekada jo nebepamatys, o atlygį gavo - tad kodėl jam turi rūpėti?"

Verslo bendruomenė dabar atidžiai stebi, kokie bus tolesni ombudsmeno žingsniai. B.Titovas jau užsiminė apie galimą įkalintųjų už "ekonominius nusikaltimus" amnestiją, jei jie nuteisti pirmą kartą. Tai paveiktų daugiau kaip 100 tūkst. verslininkų likimą, tačiau neturėtų jokių padarinių garsiausiam iš jų - Michailui Chodorkovskiui, kadaise buvusiam turtingiausiam Rusijos žmogui, ir jo verslo partneriui Platonui Lebedevui, nes abu teisti ne vieną kartą.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"