TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl Ukrainai nepavyksta įveikti separatistų

2014 07 04 6:00
Beveik per visą nepriklausomybės laikotarpį Ukrainos kariuomenė nebuvo tinkamai aprūpinama. AFP/Scanpix nuotrauka

Ukrainos vadovybės vykdoma antiteroristinė operacija (kurią Rusija atkakliai vadina baudžiamąja) trunka jau kelis mėnesius, o apčiuopiamo rezultato nėra. Abi konflikto šalys trimituoja apie pasiektas pergales, bet tiesa yra ta, kad situacija atsidūrė savotiškoje aklavietėje. Apie tai rašoma portale geopolitika.lt publikuotame politikos mokslų daktaro Vadimo Volovojaus straipsnyje.

Pastaruoju metu Ukrainos pajėgos suaktyvino veiksmus, pradėjo naudoti aviaciją ir sunkiąją šarvuotąją techniką, tačiau pasiekti persilaužimo vis tiek nepavyksta. Vienos priežasties, kodėl jos nesugeba susidoroti su separatistais, nėra.

Finansai, technika ir pasirengimas

Pirma ir turbūt svarbiausia priežastis – nepakankamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų finansavimas. Beveik per visą nepriklausomybės laikotarpį šalies kariuomenės padėtis finansinio aprūpinimo požiūriu buvo gana apgailėtina, tad šiandien reikalauti iš jos efektyvaus rezultato reikštų neįvertinti realios situacijos. 2008-aisiais šalies gynybos ministras vienu metu netgi bijojo, kad kariai tuoj gali likti be maisto. Ir šiandien, kariuomenei vykdant antiteroristinę operaciją, situacija mažai ką geresnė, ir ne tik karių maitinimo bei apgyvendinimo srityse. Žinoma, ekonominiai reikalai visoje šalyje klostosi ne itin gerai, tačiau alkanas ir blogai aprengtas karys – nemotyvuotas karys. Ši tiesa sena kaip pasaulis.

Antras aspektas yra susijęs su techniniu kariuomenės aprūpinimu. Kadangi karinė technika nebuvo tinkamai prižiūrima (ką jau kalbėti apie jos atnaujinimą), didelei jos daliai reikalingas remontas. Be to, dabar jau ne paslaptis, kad moderniausia ginkluotė buvo parduodama į užsienį tiesiai iš karinių pajėgų rezervo. Ginkluotųjų pajėgų sistemoje siautėjusi korupcija atsiliepia ir šiandien: pavyzdžiui, Ukrainos kariams labai trūksta naujausių neperšaunamų liemenių, o tai, vykstant partizaninio tipo karui, yra gyvybės ir mirties klausimas.

Trečias aspektas liečia profesionalų kariuomenės pasirengimą. Juk savaime suprantama, kad jeigu yra problemų dėl maisto, aprangos bei technikos, apie rimtas, motyvuotas pratybas kalbėti sunku.

Kiauros sienos

Taigi Ukrainos kariuomenė į susirėmimus su gerai aprūpintais ir apginkluotais separatistais stojo silpna ir kovinio aprūpinimo požiūriu dalinai demoralizuota. Šį veiksnį dar labiau didina tai, kad kariauti iš dalies tenka su savo tautiečiais. Kaip tik todėl Ukrainoje pradėjo formuotis Nacionalinė gvardija ir tokie savanorių batalionai kaip „Donbas“ ir „Mirotvorec“. Jų dalyviai galbūt nėra tinkamai pasirengę karui, bet bent jau yra idėjiškai stiprūs. Tiesa, kartais jie griebiasi pernelyg radikalių veiksmų, ir tai kiek gadina antiteroristinės operacijos įvaizdį. Kita vertus, antiteroristinio kontingento nevienalytiškumas ir profesionalios koordinacijos stoka baigiasi tuo, kad įvairūs kariniai vienetai nesugeba suderinti savo veiksmų.

Kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kariauti sunku, kalba ir patys antiteroristinės operacijos vykdytojai. Pavyzdžiui, bataliono „Mirotvorec“ vadas nurodė tris operacijos dalyvių klaidas: mobiliųjų telefonų naudojimas (trūksta karinėms reikmėms skirtų ryšio priemonių, priešininkas perima pokalbius ir sužino planus); beprasmis šaudymas, kuris atskleidžia šaudančiųjų poziciją ir eikvoja brangius šaudmenis; neatsargus elgesys su ginklais.

Prieš Ukrainos dalinius kariauja į separatistų pusę perėję vietiniai profesionalai ir patyrę savanoriai iš užsienio. Be to, tarp sukilėlių yra nemažai tiesiog vietinių gyventojų. Ginklų jie iš pradžių turėjo pakankamai, nes kartu su Kryme veikusiais Rusijos žaliaisiais žmogeliukais užėmė vietinius karinius dalinius bei milicijos arsenalus, o pastaruoju metu jų gauna per kiaurą Rusijos ir Ukrainos sieną. Rusijos vaidmuo čia yra nenuginčijamas tiek siunčiant pastiprinimą, tiek ginkluotę.

Ukrainoje pasieniečių padėtis yra tokia pat sudėtinga, kaip ir kariuomenės. Jie paprasčiausiai negali uždaryti sienos (o kartais už kyšį ir nenori to daryti). Maža to, jie priversti gintis savo punktuose nuo separatistų atakų ir atsitraukti, nes iš centro nesulaukia pastiprinimo. Todėl nereikia stebėtis, kad sienoje atsiranda didžiulės skylės ir į šalį palyginti laisvai iš Rusijos įvažiuoja „Kamaz“ su ginklais ir kovotojais.

Sunku kautis miestuose

Kijevas turi skubotai suformuotą, blogai aprūpintą ir parengtą, iš dalies demoralizuotą ir nevienalytį kontingentą, kuriam reikia veikti iš karto keliose vietose. Dar labiau situaciją komplikuoja tai, jog kariauti tenka miestuose, kur aviaciją ir sunkiąją techniką naudoti yra sunku ir pavojinga. Juolab kad separatistai, pavyzdžiui, minosvaidžiais apšaudo Ukrainos kariuomenę iš pozicijų, įrengtų gausiai civilių gyvenamuose rajonuose

Apibendrinant galima pateikti buvusio Ukrainos saugumo tarnybos dalinio "Alfa" vado Aleksandro Chodakovskio žodžius: „Slovjanskas – tai gana nedidelė teritorija, kurią galima efektyviai ginti su nedideliu kiekiu žmonių. Kaip užimti Slovjanską – didelė klausimo kaina. Ką jie gaus užimdami Slovjanską, išskyrus politinį efektą? Tačiau šis politinis efektas gali būti panaikintas kito politinio efekto – jau užtektinai motinų Ukrainoje liko be savo vaikų.“ Jo nuomone, menka Ukrainos kariuomenės motyvacija ir nenoras prarasti daug karių yra pagrindinės priežastys, kodėl Kijevo pajėgos negali paimti Slovjansko, kuris iš esmės yra visos situacijos šalies rytuose atspindys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"