TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl vokiečiai eina mirti už Putiną Ukrainoje?

2015 03 21 6:00
Donecke separatistai treniruojasi ir moko savanorius. Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugiau kaip 100 Vokietijos piliečių kariauja prorusiškų separatistų pusėje Rytų Ukrainoje. Tačiau tai daugiausia persikėlėliai iš Rusijos, atvykę į Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo.

Kitaip nei vokiečiams džihadistams, prisidėjusiems prie "Islamo valstybės" (IS) Sirijoje, Rytų Ukrainos konflikte dalyvaujantiems Vokietijos piliečiams negresia teisinis persekiojimas grįžus namo, bet netrukus tai gali pasikeisti.

"Vokiečiai, dalyvaujantys tokiuose konfliktuose, turėtų būti baudžiami už teroristinės veiklos organizavimą", - sakė Stephanas Meyeris, Vokietijos valdančiosios koalicijos vidaus reikalų ekspertas. Jis reikalauja atimti Vokietijos pilietybę iš tų, kurie ją turi dvigubą ir dalyvavo separatistinėje kovoje.

Pavyzdžiui, Latvijoje piliečiams už dalyvavimą karo veiksmuose prieš tarptautiniu mastu pripažintą suverenią valstybę gresia kalėjimas iki 10 metų.

Susirūpinusi dėl "karo turizmo" iš Vokietijos Ukraina paprašė Berlyno imtis priemonių ir garantuoti, kad Vokietijos piliečiai "netrauktų į Ukrainos rytus ir nedalyvautų žudynėse". Berlyną nustebino Kijevo tvirtinimai, kad vokiečiai kariauja Ukrainoje, bet Vokietijos vyriausybė pareiškė, jog generalinis prokuroras tokių įrodymų neturi.

Margarita Seidler tapo labai religinga ir nusivylė Vakarų visuomene./terragermania.com nuotrauka

Nepritapę išeiviai iš SSRS

Daug jaunų žmonių Vokietijoje giriasi dalyvavę kovose Ukrainoje ir skelbia internete savo nuotraukas, kuriose jie matyti su uniformomis ir ginklais. Vasarį kaudamasis už separatistus vienas Vokietijos pilietis žuvo.

33 metų Vitalijui Pastuchovui, gimusiam Kazachstane ir pusę gyvenimo praleidusiam Bavarijoje, Viurcburgo, Bairoito ir Švainfurto miestuose, vasario 12 dieną, kai Minske buvo pasirašytas dar vienas susitarimas dėl paliaubų, sviedinio skeveldra pataikė į galvą prie Debalcevės, kur tuo metu separatistai vykdė puolimą.

Dauguma kariaujančiųjų prorusiškų separatistų pusėje - išeiviai iš buvusios SSRS respublikų. Kai kurie jų separatistų gretose užima aukštus postus. Pavyzdžiui, 43 metų Ukrainos rytuose gimęs Vokietijos pilietis Aleksejus Relke vadovauja kelių šimtų separatistų "Pietryčių armijai". Ukrainos specialiųjų tarnybų duomenimis, Vokietis (būtent toks yra A. Relke's operatyvinis pseudonimas) aktyviai dalyvavo Luhansko įvykiuose 2014 metų pavasarį, kai ginkluoti separatistai pradėjo užiminėti valdžios institucijas. 1990 metais į Vokietiją emigravusi Relke šeima sugebėjo įsikurti naujoje šalyje, tik sūnui Aleksejui sunkiai sekėsi rasti savo vietą. Kaip išsiaiškino žurnalistai, pirma jo santuoka iširo, jis dvejus metus negalėjo rasti darbo.

Nagrinėjant išvažiavusių kariauti į Rytų Ukrainą Vokietijos piliečių biografijas, galima įžvelgti paralelių su į džihadą išvykusių islamistų gyvenimais. Daugeliu atvejų - negebėjimas integruotis į naują aplinką. Konfliktas Ukrainoje suteikė progą tiems žmonėms įveikti dvasinę tuštumą ir įnešti savo indėlį į neva teisingą reikalą.

Tai patvirtina žuvusio V. Pastuchovo artimo draugo pasakojimas apie jų vaikystę bei jaunystę. "Mes abu užaugome nedidelėse gyvenvietėse Kazachstane ir didžiavomės savo vokiškomis šaknimis. Vėliau, kai abu emigravome į Vokietiją, atsirado jausmas, kad mes ten nepageidaujami. Vokietijoje mus laikė rusais, tėvynėje - vokiečiais", - pasakojo žuvusiojo 39 metų draugas. Problemos mokykloje ir prasta vokiečių kalba tik dar labiau komplikavo jų gyvenimą. Repatriantai susipažino 2004 metais kalėjime. Devyniolikmetis V. Pastuchovas 2003 metais gavo septynerius metus už tai, kad su savo tėvynainiu būdami girti nužudė 42 metų vyrą, kuris turėjo vaikų. Kivirčas įvyko dėl butelio degtinės.

Nusivylimas Vakarais

Tarp pirmųjų vokiečių, patraukusių kariauti į Ukrainą, buvo ir 43 metų Vokietijos pilietė Margarita Seidler iš Vitenbergo. Ji - viena iš labai nedaugelio vokiečių savanorių, gimusių ne buvusiose sovietinėse respublikose. Tačiau ir jos biografija kupina ilgų klajonių. Ši moteris dirbo medicinos seserimi vienoje Bavarijos klinikoje, bet darbas jos netenkino. Jos draugai iš Baltarusijos, Ukrainos ir Gruzijos atvedė ją į stačiatikių bendruomenę Miunchene. M. Seidler priėmė stačiatikių tikėjimą, dalyvavo piligrimų kelionėse į Graikiją bei Italiją, panoro pagyventi vienuolyne Ukrainoje. "Ten rasite viską, ko reikia, kad išgelbėtumėte savo sielą", - sakė ji apie šią patirtį. Pasak M. Seidler, Vakarų pasaulis nusigręžė nuo savo krikščioniškų šaknų ir eina į visišką satanizmą.

Kuo labiau moteris grimzdo į religiją, tuo didėjo jos nusivylimas Vakarų visuomene ir stiprėjo simpatijos didžiosios Rusijos imperijos idėjoms. NTV televizijai ji pasakojo suvokianti save kaip Rusijos žmogų su rusiška siela. "Man Rusija - ne federacija dabartinėse jos sienose, o struktūra, turinti gilias istorines šaknis. Ukraina, Baltarusija ar Rusija, man visa tai - šventoji Rusia", - kalbėjo jau daugiau kaip 12 metų Vokietiją palikusi M. Seidler.

"Die Welt", "Welt am Sonntag", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"