TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kodėl žlunga Italija

2012 02 10 6:07

Nors Silvio Berlusconi nebėra, sukiužusi Italijos politinė sistema nepakito. Nė vienos kitos Europos tautos atstovai taip nesirūpina savo nauda, visiškai pamiršdami juos išrinkusių žmonių gerovę, kaip italai. Apie tai rašo Vokietijos savaitraštis "Stern".

Sicilietis Felice Crosta gavo varganą 600 eurų pensiją. Vyrui buvo per mažai, todėl jis pasiskundė ir valdžia išmoką padvigubino iki 1369 eurų... per dieną. Kurį laiką F.Crosta džiaugėsi beveik 500 tūkst. eurų pensija per metus. Ar tai įmanoma? Taip, nes viskas labai paprasta. Krikščionis demokratas priklauso vadinamajai Kastai, t. y. armijai Italijos dykinėtojų, kurie be jokios sąžinės graužaties semiasi iš mokesčių maišo. Taip jie pradėti vadinti pasirodžius Sergio Rizzo ir Giano Antonio Stellos knygai "La Casta" ("Kasta"). Godžioji Kasta - politikos ir tradicijų dūlėjimo pasekmė - ėmė formuotis dar iki S.Berlusconi, o jo laikais ypač suvešėjo.

F.Crosta keturis mėnesius vadovavo Atliekų ir vandens biurui, o paskui pareiškė išeinąs į pensiją. Pagal Italijos įstatymus pensija turi būti paskutinės algos "popieriuje" dydžio, be to, automatiškai keliama, jei didėja posto įpėdinio atlyginimas. Todėl Sicilijos iždas tuščias, o regiono skolos siekia 5 mlrd. eurų. Sicilija turi išlaikyti beprotiškai išpūstą aparatą, kurį sudaro 20 tūkst. valdininkų. Tai kainuoja 1,2 mlrd. eurų per metus, dar 615 mln. eurų išmokama pensininkams, tokiems kaip F.Crosta. Sicilija bankrutuoja, o F.Crosta klesti, nors Valstybės auditas ir sumažino jam pensiją iki 219 tūkst. eurų per metus. Šis pavyzdys rodo, kodėl po 3315 S.Berlusconi valdymo dienų Italija atrodo tokia vargana. S.Berlusconi - vienas iš tų, kurie smukdė šalies ekonomiką, o patys krovėsi turtus.

Košmaras mokesčių mokėtojams

Naujajai Italijos vyriausybei, vadovaujamai buvusio ES komisaro Mario Monti, teko sunki užduotis. Jis turi reformuoti pirmtakų įtvirtintas valstybės valdymo struktūras ir pačią šalį, kurios miestai skęsta šiukšlėse, kurioje niekam nedraudžiant kaip grybai po lietaus dygsta nelegaliai statomi namai, o pagrindinis darbdavys kai kuriose vietovėse - organizuotas nusikalstamumas, nes Italijoje itin didelis jaunimo nedarbas.

Susiformavusi Kasta pritemdė Italijos įvaizdį, sužlugdė finansus, bet savo kišenes pripildė meistriškai. Italijos nomenklatūra aprūpinta geriausiai visoje Europos Sąjungoje. Vien jos automobilių ūkis, kurį sudaro 86 tūkst. tarnybinių mašinų, atsieina daugiau kaip 3 mlrd. eurų per metus. Negana to, valdininkų reikalavimai iki šiol nuolat didėjo. Kai įstatymu buvo uždrausta pirkti kurios nors vienos markės automobilius, Friaulio regionas parengė tokius reikalavimus naujoms  tarnybinėms mašinoms, kad juos atitiko tik "Audi", BMW ir "Mercedes".  

Kitas pavyzdys. Politiškai nereikšmingas gražios Pietų Tirolio provincijos viršininkas Luisas Duernwalderis per metus uždirba 320 tūkst. eurų, arba 26 tūkst. eurų daugiau negu JAV prezidentas Barackas Obama. Nuo jo neatsilieka ir įtakos neturintys regionų bei provincijų parlamentų nariai, gaunantys nuo 6000 iki 16 tūkst. eurų per mėnesį. Italijos atstovams Europos Parlamente taip pat buvo mokama daugiau negu kitiems parlamentarams - 150 tūkst. eurų per metus. S.Berlusconi tokį didžiulį atlyginimą gynė savais argumentais: esą kas norėtų dirbti ten, kur net nėra oro uosto?

Kastai priklauso ir 64 metų Mario Draghi. Auksiniai laikai jam baigėsi tada, kai, tapęs Europos centrinio banko vadovu, persikėlė į Frankfurtą. Čia M.Draghi uždirbo tik pusę to, ką gaudavo būdamas Italijos banko valdytoju, - 757 714 eurų per metus. Tačiau Kasta savo žmonių nelaimėje nepalieka. Kai M.Draghi suėjo 58-eri, jam dar pradėta mokėti ir pensija - 14 843 eurai per mėnesį. Didžiulis atlyginimas niekada netrukdė banko valdytojui nuolat priminti savo tautiečiams apie būtinybę susiveržti diržus.

"Kraugeriai"

Mario Giordano savo knygoje "Kraugeriai" įvardijo, kaip griežtieji ekonomikos sanuotojai pasilepina patys. Buvęs prezidentas Carlo Azeglio Ciampi, primetęs Italijai drakonišką taupymo programą, pamiršo į ją įtraukti save: šiuo metu jis gauna 700 tūkst. eurų per metus pensiją. Kai 1995 metais Lamberto Dini perėmė ministro pirmininko postą, paprastų italų piniginės palengvėjo daugiau negu kada nors anksčiau, bet ne premjero. Per metus jis iš viso gaudavo 480 tūkst. eurų "į rankas". Buvęs ministras pirmininkas Giuliano Amato, mėgęs piktintis pensijų sistema ir reikalavęs jos reformos, apkarpė kai kurias didžiausias išmokas, tačiau pats šiuo metu kas mėnesį gauna 30 tūkst. eurų - trigubai daugiau nei paprastas italų pensininkas per metus. Kai naujoje Italijos vyriausybėje G.Amato tapo vidaus reikalų ministru, jo pajamos dar labiau padidėjo. "Italija - "neliečiamųjų" kastos rojus, bet pragaras tiems, kurie privalo mokėti", - neseniai parašė žurnalas "L'Espresso".

Nepaprastai brangus prezidentas

86 metų Italijos prezidentas Giorgio Napolitano - sąžiningas žmogus, tačiau jo postui teikiama stebėtinai daug reikšmės. Nors G.Napolitano, kaip ir Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas, neturi jokios valdžios, jis mokesčių mokėtojams kainuoja aštuonis kartus daugiau. Bestselerio "Kasta" autoriai S.Rizzo ir G.A.Stella suskaičiavo: prezidento būstinę saugo 297 prašmatnią uniformą vilkintys sargybiniai. Buvusiuose popiežiaus rūmuose iš viso dirba daugiau kaip 1800 žmonių, tarp jų - 29 sodininkai, du laikrodžių meistrai ir du auksuotojai. G.Napolitano ir jo patarnautojus saugo apie 500 apsaugininkų, maistą ruošia 37 virėjai. Prezidentūros transporto ūkį sudaro 35 automobiliai, tarp jų trys "Maserati". Visa tai mokesčių mokėtojams per metus kainuoja 224 mln. eurų. Iš šios sumos 66 milijonai tenka buvusių darbuotojų pensijoms.

Vyriausybės privilegijos

S.Berlusconi 64 vyriausybės nariams buvo skirta 30 lėktuvų. Vien premjero būstinė pernai skrydžiams išleisdavo 180 tūkst. eurų per dieną. Vienas vyriausybės narys užsisakė septynvietį lėktuvą iš Romos, kad iš Milano Linate oro uosto nuskristų į Milano Malpensos oro uostą. Autobusas jį būtų nuvežęs už 13 eurų, o taksi - maždaug už  100.

Ministrai gali naudotis itin gausiu ir ekstravagantišku automobilių ūkiu. Praėjusiais metais už 120 mln. eurų buvo nupirkta 600 šarvuotų BMV ir 100 "Audi". Iš viso šarvuotų automobilių esama 1500. Jais gali naudotis ir seniai savo postus palikę asmenys - kartu su vairuotojais ir apsaugininkais. Asmens sargybinis - Italijoje būtinas statuso simbolis. Iš viso Kastą saugo net 4000 žmonių. Milžiniška problema ir tūkstančiai biurų, valdybų bei komisijų. Dauguma jų steigiama siekiant aprūpinti postais partijos draugus ar giminaičius.

Buvęs senato viceprezidentas Cesare Salvi supranta, kodėl Italijos  piliečiai vis labiau pyksta. Apžvalgoje "Demokratijos kaina" jis rašo, kad reikėtų panaikinti 7000 nenaudingų valdžios institucijų ir nereikalingas provincijas.

Parlamentarų prabanga 

Italijoje per daug ir parlamentarų. Abiejuose parlamento rūmuose sėdi 945 tautos išrinktieji - vienas atstovauja 60 tūkst. italų (Vokietijoje vienam parlamento nariui tenka 130 tūkst., o JAV - 580 tūkst. gyventojų). Parlamento restoranai, kuriuose padavėjai baltomis pirštinėmis patiekia rinktinės jautienos karpačio už juokingai mažą kainą - 1,76 euro, gauna 5,5 mln. eurų subsidiją.

Garbingiesiems suteikta privilegija pasibaigus kadencijai išeiti į pensiją - visiškai neatsižvelgiant į tai, kiek laiko jie dirbo parlamente. Buvusiai pornografinių filmų aktorei Cicciolinai nuo praėjusio lapkričio iki gyvenimo pabaigos bus mokami 3108 eurai kas mėnesį už tai, kad ji penkerius metus parlamente atstovavo radikaliajai partijai. Marksistas rašytojas Alberto Asoras Rosa gauna visą pensiją, nors šio feodalinio klubo nariu buvo vos penkias dienas. Jo advokatui tokią pensiją pavyko išrūpinti per dieną.

Tačiau visus pensininkus pranoko krikščionis demokratas Arturo Guatelli, anksčiau dirbęs žurnalistu. Šiam italui taip pat buvo skirta pensija, nors jis nesėdėjo parlamente nė dienos. Prieš 28 metus A.A.Rosa buvo paskirtas įpėdiniu kaip tik vyriausybės žlugimo dieną. Paklaustas, kodėl neatsisakė pensijos, žurnalistas atsakė: "Ne aš priėmiau įstatymus." Pinigai A.A.Rosai buvo mokami iki mirties, šiuo metu iš jų gyvena vyro našlė.

Kai gruodžio mėnesį M.Monti vadovaujama vyriausybė priėmė išlaidų mažinimo programą, ji turėjo apimti ir parlamento narius. Matyt, Italijos padėtis tokia bloga, kad šį kartą parlamentarai pareiškė, jog patys susimažins atlyginimus, nelaukdami vyriausybės dekreto. Tokiam žingsniui entuziastingai pritarė šimtai tūkstančių italų. Todėl sausio 31 dieną žemieji parlamento rūmai priėmė nutarimą, kad kiekvienas iš 630 parlamentarų per mėnesį gautų 1300 eurų mažiau. Be to, dar 10 proc. apkarpytos parlamento vadovo ir komitetų pirmininkų algos. Praradimas nelabai didelis, nes paprastas parlamentaras iki šiol gaudavo 16 tūkst. eurų per mėnesį.   

Į pensiją - 32 metų

Tai reikšmingas žingsnis, nes iki šiol Italijoje nė vienas bandymas įstatymais apriboti ypatingas parlamento narių teises nėra pavykęs. Nors kartais dešinieji su kairiaisiais apsistumdo ir apsikumščiuoja, kai pasikėsinama į jų pinigines, balsuojant įsiviešpatauja santarvė.

Šiuo metu Italijoje 14 proc. bendrojo vidaus produkto skiriama pensijoms - daugiau negu kurioje nors kitoje Europos šalyje. Tai uždelsto veikimo bomba, nes tautai senstant ši suma nuolat didėja.  Nors liūdnai pagarsėjusios ankstyvosios pensijos Italijoje jau panaikintos, paskirtos anksčiau mokamos toliau. Pavyzdžiui, Francesca Z., iki 1983 metų dirbusi namų prižiūrėtoja, išėjo į pensiją būdama 32-ejų. Nuo tada moteris kas mėnesį gauna 834 eurus, vadinasi, iš pensijų fondo jai jau išmokėta 280 tūkst. eurų - 261 tūkst. eurų daugiau nei pati yra įmokėjusi. Tuo labai pasipiktino federalistų ir regionistų Šiaurės lygos partijos vadovas Umberto Bossi ir pažadėjo iškuopti plėšikišką Romą. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad jo žmona Manuela irgi anksti metė mokytojos darbą ir, būdama 39-erių, išėjo į pensiją. Moteris ją gauna jau 14 metų. Neturėdama ką veikti Manuela atidarė privačią mokyklą, kuriai iš Ekonomikos ministerijos fondo buvo skirta 800 tūkst. eurų parama.

Giuseppe Gambale parlamente atstovavo kairiesiems. 2006 metais jis, būdamas 42-ejų, pasitraukė į pensiją ir nuo tada gauna 8455 eurus per mėnesį, nors netrukus savo gimtajame Neapolyje buvo pakviestas dirbti komunos konsultantu už 4000 eurų atlyginimą. "Kur čia skandalas?" - nustebęs klausia G.Gambale.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"