TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kokį kraitį į ES nešasi Serbija

2014 01 23 6:00
Dėl kelialapio į Bendriją taikytis su kaimynais pasiryžę ne visi serbai. bettingfellow.com nuotrauka

Šią savaitę Serbija oficialiai pradėjo derybas su Europos Sąjunga (ES). Nors tai jau savaime yra didelis žingsnis į priekį, šiai Balkanų valstybei kelias Bendrijos link rožėmis klotas tikrai nebus. Serbijai kaišioja pagalius į ratus jos santykiai su Kosovu.

Serbijos vyriausybė džiaugiasi šaliai suteikta istorine proga. Ne vienus metus Serbija prašėsi būti priimta į elitinį ES klubą. Tačiau derybos - tik pradinis etapas. Kiek metų praeis, kol Serbija taps 29-ąja ES nare, nuspėti labai sunku.

Naujausia ES narė Kroatija nuo derybų pradžios kantriai laukė 8 metus. Kroatai su ES tartis pradėjo 2005 metais, o oficialia nare šalis tapo tik pernai.

Pirmoji Balkanų valstybė, 2004 metais kartu su Lietuva prisidėjusi prie ES, buvo Slovėnija. Pirmuoju regiono sėkmės pavyzdžiu laikomos šalies derybos truko daugiau nei šešerius metus. Serbijos kelias ES link, kaip spėjama, bus ilgesnis.

Į ES nares kandidatuojanti valstybė turi atitikti vadinamuosius Kopenhagos kriterijus. Šalis privalo būti demokratiška, gerbti įstatymų viršenybę, jos ekonomika turi būti konkurencinga ir atitikti Bendrijos standartus.

Praeities šešėliai

Be šių kriterijų, ES kiekvienai kandidatei pateikia specialius, tik šiai šaliai galiojančius reikalavimus.

Vienas pirmųjų tokių reikalavimų Serbijai buvo jos bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai Hagoje. ES nepamiršta XX amžiaus pabaigoje Balkanuose atsivėrusios žemyno piktžaizdės – etninių Jugoslavijos karų. Serbijoje vis dar yra karo nusikaltimais įtariamų asmenų, gyvenančių laisvėje. Visus juos Bendrija tikisi matyti už grotų.

Šį reikalavimą Serbija įvykdė be didelių ginčų. Šalies teisėsauga tarptautiniam teismui perdavė du žinomiausius karo nusikaltimais įtariamus, Serbijoje besislapsčiusius asmenis – Ratko Mladičių ir Radovaną Karadičių.

Antrasis specialusis ES reikalavimas Serbijai susijęs su jos ir kaimyno Kosovo santykiais.

2008 metais buvusi Serbijos provincija paskelbė nepriklausomybę. Serbijos įstatymų leidėjai pasirašė susitarimą, suteikiantį Kosovui plačią autonomiją, tačiau visišką jo atsiskyrimą pripažinti atsisakė. To ji daryti neprivalo, nes Kosovo nėra pripažinusios ir Ispanija, Graikija, Kipras, Rumunija ir Slovakija. Visos šios šalys yra ES narės.

Tačiau per visą derybų laikotarpį ES institucijos akylai stebės Serbijos ir Kosovo santykius. Bendrijos atstovų tvirtinimu, svarbiausia ne tai, kaip Kosovo teisinį statusą vertina serbai. Svarbiausia, kad šalių tarpusavio santykiuose nebūtų neapykantos kurstymo ir įtampos, kuri regione juntama ir šiandien.

Serbijos premjeras I. Dačičius (kairėje) antradienį pirmą kartą sėdo prie derybų stalo su Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Rodikliai prasti

Serbijai koją kiša ir bendrieji ES reikalavimai. Šalyje klesti kyšininkavimas ir korupcija. Organizacijos “Transparency International” paskelbtais duomenimis, Serbija yra labiau korumpuota negu Namibija.

Serbijos ekonomika išgyvena sunkius laikus. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pastarąjį dešimtmetį siekė vos trečdalį ES vidurkio. Serbijos infliacijos lygis praėjusiais metais buvo 7,5 proc. – tai blogiausias rodiklis visame regione.

Bendrija pasimokė, ką reiškia į savo ratą priimti finansiškai nepasiruošusias naujokes. 2007-aisiais priimtų narių – Rumunijos ir Bulgarijos vidaus problemos vis dar kelia galvos skausmą ES vadovams. Dėl šių priežasčių Bendrija į Serbijos narystę ketina žiūrėti atsargiau.

Serbiją ES keliu vedantis premjeras Ivica Dačičius pasirengęs pokyčiams. Šalies ministras pirmininkas įsitikinęs, kad geriausias derybų su ES metu pasiektas rezultatas būtų šaliai reikalingos ekonominės ir socialinės reformos.

Daugėja kritikų

2001 metais 80 proc. serbų palaikė narystės ES iniciatyvą. Šiandien tokią Serbijos kryptį remia tik pusė šalies gyventojų.

Serbų entuziazmo atšalimą lėmė keli esminiai faktoriai. Visų pirma, serbams labai nepatiko tai, kad daugelis ES narių taip greitai pripažino Kosovo nepriklausomybę. Sąjunga, kurioje labiau ginami priešų, o ne Serbijos interesai, šalies gyventojams neatrodo patraukli.

Antra, nemažai šalies gyventojų skeptiškai vertina Hagos tribunolo buvusiai Jugoslavijai darbą. Kai kurių serbų nuomone, Vakarai visą kaltę už Jugoslavijos karų nusikaltimus suvertė vien Serbijai, o kitas konflikto dalyves paliko nuošalyje. Anot jų, Hagos tribunolo sprendimai buvo neadekvatūs. Ypač serbus supykdė teismo sprendimas išteisinti kroatų generolą Ante Gotoviną, vieną garsiausių Jugoslavijos karo nusikaltėlių.

Serbams įspūdžio nedaro ir didėjantis ES pasyvumas periferijų atžvilgiu. Šalies gyventojai nenori Bendrijoje būti matomi kaip tolimos, nedidelės, korumpuotos valstybės piliečiai. ES lyderių nenoras atsiverti likusiai Europai, serbų nuomone, nieko gero nežada.

Nepaisydama išaugusio skeptikų nepasitenkinimo, Serbijos vyriausybė tiki, kad dauguma šalies gyventojų referendume balsuotų už narystę ES. Valdžios atstovų nuomone, Bendrijos siūlomos galimybės palenks net ir kritiškai nusiteikusius serbus. Viena jų Serbijos gyventojai naudojasi jau kelerius metus. Nuo 2009 metų į Šengeno zonos valstybes jie gali keliauti be vizų.

Serbijos valdantieji nesijaudina, kada Serbija taps visateise ES šeimos nare. Svarbiausia, anot politikų, kad šalis juda tinkama kryptimi.

"Deutsche Welle", BBC, businessweek.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"