TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kokia bus Hillary Clinton užsienio politika

2016 09 23 6:00
Hillary Clinton atsigavo po plaučių uždegimo ir toliau energingai tęsia rinkimų kampaniją, dalyvauja renginiuose ir televizijos laidose. AFP/Scanpix nuotrauka

Užsienio politika, pradedant šio rudens antraštėmis apie „Brexit“ ir Irano branduolinį susitarimą, o baigiant Rusijos įsilaužėliais, yra viena svarbiausių JAV prezidento rinkimų kampanijos temų.

Kaip buvusi prezidento Baracko Obamos valstybės sekretorė, demokratų kandidatė Hillary Clinton buvo JAV užsienio politikos veidas nuo 2009 iki 2013 metų. Per šiuos ketverius metus ji aplankė 112 šalių, pelnė „vanagės“ reputaciją, nes rėmė JAV karą Irake (dabar sako apgailestaujanti dėl tokios pozicijos) ir buvo viena svarbiausių B. Obamos administracijoje JAV oro kampanijos Libijoje gynėjų.

Net kai kurie respublikonai, nepatikliai žvelgiantys į savo kandidatą Donaldą Trumpą, giria H. Clinton patirtį užsienio politikoje. Tačiau kaip valstybės sekretorė ji užsitraukė ir kritikos ugnį – labiausiai dėl sprendimo naudoti privatų elektroninio pašto serverį su pareigomis susijusiems valstybės reikalams tvarkyti. Respublikonai puolė H. Clinton ir dėl 2012 metų atakų Bengazyje, Libijoje, kai žuvo 4 amerikiečiai, tarp jų – aukšto rango JAV diplomatas.

Dabar visiems rūpi, kokia bus H. Clinton užsienio politika, jeigu amerikiečiai ją išrinks JAV prezidente. Kai ką galima numatyti iš jos kalbų.

Kova su terorizmu

Reuters/Scanpix nuotraukos

H. Clinton yra pareiškusi, kad kovodami su „Islamo valstybe“ (IS) amerikiečiai nekels kojos į Iraką ar Siriją (tai, regis, neliečia ten veikiančių JAV specialiųjų pajėgų), o teiks pagalbą arabų ir kurdų pajėgoms sausumoje. Ji ragina bendradarbiauti su arabais regione apginkluojant tuos, kurie kaunasi su islamistiniu teroristų tinklu, dalytis žvalgybos duomenimis su sąjungininkais Europoje ir koordinuoti smūgius iš oro.

Prieš vadinamųjų vienišų vilkų atakas Jungtinėse Valstijose H. Clinton siūlo mesti „žvalgybinę bangą“, kuri padėtų „apginkluoti“ vietos ir federalines teisėsaugos pajėgas informacija, leisiančia identifikuoti potencialius užpuolikus dar prieš jiems imantis įgyvendinti savo planus. H. Clinton kviečia teisėsaugą intensyviau bendradarbiauti su amerikiečių musulmonų bendruomenėmis visoje šalyje ir užkirsti kelią į įtariamųjų sąrašą įrašytiems asmenims įsigyti ginklų, taip pat įtraukti JAV technologijų kompanijas į kovą su IS pastangomis internetu verbuoti žmones tiek JAV, tiek užsienyje.

H. Clinton pasisako už neskraidymo zoną virš Sirijos, kad būtų garantuotas „saugus dangus tiems vargšams sirams, kurie bėga ir nuo Basharo Al-Assado, ir nuo IS, nes nori turėti bent kokią saugią vietą“. Ji taip pat yra už tai, kad JAV karinės pajėgos toliau liktų Afganistane.

Nenusileisti Rusijai ir Kinijai

H. Clinton pozicija Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu, kitaip negu D. Trumpo, griežta. Nors ji su V. Putinu pozavo 2009 metų nuotraukai, kai B. Obama paskelbė santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką, 2014-aisiais, jau nebedirbdama JAV valstybės sekretore, H. Clinton išsakė daug skeptiškesnį požiūrį į V. Putiną. Vadino jį chuliganu, tvirtino, kad JAV ir Rusijos santykiai sudėtingi.

„Mano santykiai su V. Putinu, sakyčiau, įdomūs, – per demokratų debatus sausį pareiškė H. Clinton. – Bet pagarbūs. Mes turėjome labai sunkių susitikimų. Žinau, kad jis yra toks žmogus, kuriam nevalia nusileisti, nes, kaip ir daugelis peštukų, pasiims viską, ką gali, jei tik duosi.“

H. Clinton kritikuoja žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje nuo pat 1995 metų, kai Pekine pasakė savo garsiąją kalbą apie moterų ir žmogaus teises. Ji ne kartą pabrėžė, kad santykiai su Kinija yra sunkūs, tačiau JAV bendradarbiaus su šia šalimi, tik nenuolaidžiaus ten, kur reikia. H. Clinton pasiryžusi spausti Kiniją „žaisti pagal taisykles, įskaitant kibernetinę erdvę, valiutą, žmogaus teises, teritorinius ginčus ir klimato kaitą, bei priversti atsakyti, jei ši nenorės, tačiau bendradarbiauti su Kinija, kai tai atitinka mūsų interesus“.

Sąjungininkai – unikali Amerikos stiprybė

Tuo metu, kai H. Clinton oponentas D. Trumpas kritikavo NATO ir siūlė JAV permąstyti savo vaidmenį šiame gynybos Aljanse, ji ragino ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su JAV tarptautinėmis sąjungininkėmis visame pasaulyje. „Nuo Artimųjų Rytų ir Azijos iki Europos ir mūsų pusrutulio Hillary stiprins esminę partnerystę, kuri yra unikalus Amerikos stiprybės šaltinis, – rašoma jos interneto puslapyje. – Hillary žino, kad NATO yra viena geriausių visų laikų Amerikos investicijų. Ir ji taip pat rems Izraelio gebėjimus apsiginti (...) Hillary investuos į bendradarbiavimą Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje su tautomis bei valstybėmis, kurios laikosi tokių pat vertybių ir ateities vizijos.“

Už susitarimą su Iranu

Per savo kadenciją Valstybės departamente H. Clinton dalyvavo dedant pamatus branduoliniam susitarimui su Iranu. 2015 metais sakydama kalbą „Brookings Institution“ ji aiškino, kad Irano atžvilgiu laikosi principo „pasitikėk, bet tikrink“, taip pat tvirtino, jog nedvejodama panaudos karinius veiksmus, jei Iranas priartės prie branduolinio ginklo sukūrimo. Neseniai H. Clinton sakė netikinti, kad Iranas „mus apgaudinėja“, tačiau pabrėžė, jog ši Artimųjų Rytų šalis nesilaiko susitarimo dėl balistinių raketų, dalyvavimo Sirijoje ir kitais klausimais. „Kaip prezidentė santykiuose su Iranu daugiau dėmesio skirčiau šioms problemoms, o ne sukčiau galvą dėl jo pastangų turėti branduolinį ginklą“, – dėstė ji.

Nauja politika Kubos atžvilgiu

H. Clinton gyrė prezidento B. Obamos pastangas normalizuoti diplomatinius santykius su Kuba ir ragino padaryti galą salai taikomam prekybos embargui. „Turime jį pakeisti išmanesniu požiūriu, tokiu, kuris sustiprintų Kubos verslą ir pilietinę visuomenę toliau spaudžiant režimą“, – aiškino H. Clinton.

Naujausios apklausos rodo, kad H. Clinton pagal populiarumą lenkia D. Trumpą 6 proc.: ją remia 43 proc. rinkėjų, D. Trumpą – 37 procentai. Apklausa buvo atlikta po nemalonaus nutikimo, kai H. Clinton dėl pneumonijos parpuolė po renginio Niujorke ir turėjo trumpam nutraukti savo rinkimų kampaniją.

Svarbiausias D. Trumpo pranašumas – žadamos permainos. Daug rinkėjų jų vis dar nori. 49 proc. amerikiečių linkę rinkti prezidentą, kuris iš esmės pakeistų valdymą, net jei tie pokyčiai būtų neprognozuojami.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"