TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kokios kariuomenės reikia Vokietijai

2010 11 02 0:00
Tarp Vokietijos kariškių gynybos ministras K.Th.zu Guttenbergas (trečias iš dešinės).
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokiečiai pasidalijo pusiau dėl privalomos karo tarnybos. 50 proc. šalies gyventojų norėtų, kad vaikinai nebūtų imami į privalomąją karo tarnybą, o 48 proc. įsitikinę, kad tai daryti būtina.

"Kad tauta beveik pasidalijusi į dvi lygias dalis dėl to, ar privaloma tarnauti kariuomenėje, ar ne, tapo aišku po Leipcigo sociologijos instituto atliktos visuomenės apklausos", - rašo Vokietijos dienraštis "Die Welt". Labiausiai nepatenkinti privaloma karine tarnyba žalieji - jų net 71 proc. yra griežtai prieš ją nusistatę. Šiek tiek nuo jų atsilieka kairiųjų pažiūrų vokiečiai, iš jų 58 proc. taip pat pasisako už tai, kad karinė tarnyba nebūtų privaloma. Panašiai mano ir liberalai - 57 proc. jų yra prieš. Tačiau piliečiai, palaikantys didžiąsias "liaudies" partijas, yra už tai, kad būtina tarnauti kariuomenėje. Šiuo klausimu vienbalsiai sutaria ir krikščionys demokratai, ir socialdemokratai bei jų rėmėjai - po 54 proc. jų pasisako už privalomą karinę tarnybą.

Bendros nuomonės šiuo klausimu neturi ir Vokietijos vyriausybė. Kiek anksčiau gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas reikalavo imtis kardinalios bundesvero reformos ir aiškino, kad šauktinių skaičių reikia smarkiai sumažinti arba net visiškai sustabdyti šaukimą dėl sunkios šalies ekonominės padėties.

Tačiau tam ryžtingai pasipriešino konservatyvieji politikai. Zaaro ir Tiuringijos premjerai Peteris Muelleris ir Christine Lieberknecht pareiškė, jog iš principo nesutinka, kad tai būtų daroma, nes bundesveras - "mūsų sūnų ir dukterų armija", o dėl privalomo šaukimo į kariuomenę atsiranda ryšys tarp kariuomenės ir visuomenės, kas jau savaime yra "didelis gėris". Be to, pastaruoju metu ėmė taisytis ir ekonominė šalies padėtis, todėl Vokietija yra pajėgi išlaikyti savo armiją.

Kilus triukšmui gynybos ministras K.Th. zu Guttenbergas netrukus ėmė aiškinti, kad buvo nevisiškai teisingai suprastas. Duodamas interviu televizijos kanalui ZDF ministras užtikrino, kad karinė prievolė jokiu būdu nebus atšaukta ir bet kokiu atveju liks įtvirtinta Vokietijos konstitucijoje. Išlaikyti privalomą karinę tarnybą būtina pirmiausia dėl to, kad jei Vokietijai kiltų pavojus, būtų galima greitai mobilizuoti armiją. O tai galima padaryti tik turint tvirtą pamatą. Taip teigė ministras.

Tačiau K.Th. zu Guttenbergas tebėra įsitikinęs, kad kariuomenę būtina reformuoti. Gynybos ministerijos planai - sumažinti kariuomenę 80 tūkst. žmonių, todėl iš dabar joje tarnaujančių 250 tūkst. kariškių liks tik 170 tūkstančių. Be to, ministro manymu, 156 tūkst. turi sudaryti kadriniai kariškiai ir tarnaujantieji armijoje pagal sutartis. Ir tik 14 tūkst. sudarytų norintys tarnauti kariuomenėje savanoriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"