TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kokios Sąjungos nori Lenkija?

AFP/Scanpix nuotrauka

Dėl dabartinės tvirtos demokratinės santvarkos Lenkija ilgai ir sunkiai kovojo su užsienio šalies okupacija ir despotišku komunistiniu režimu. Vis dėlto naujoji šalies vyriausybė, kuri po įtikimos pergalės per demokratiškus rinkimus pareigas eina vos du mėnesius, jaučiasi puolama Europos Sąjungos (ES) institucijų ir pernelyg susirūpinusių žiniasklaidos komentatorių, be paliovos svarstančių mūsų ambicingą reformų programą.

ES, užuot sprendusi opias žemyno problemas (Pietuose – nestabili ES siena, Rytuose – agresyviai nusiteikusi Rusija), ėmė visiškai beprasmiškai konfliktuoti su Varšuva. Lenkija nėra išdykęs mokinukas, kurį turi sudrausminti direktorius; ji europietiška iki kaulų smegenų. Julius Slovackis, puikus mūsų romantizmo epochos poetas, rašė, kad Lenkija yra Europos širdyje – būtent ten jos vieta.

Ištaisyti klaidas

Taigi išsiaiškinkime faktus. Pirma, bandydami reformuoti Konstitucinį Tribunolą nesikėsiname į teisinę valstybę. Mes tiesiog stengiamės ištaisyti klaidingus sprendimus, kuriuos ankstesnė vyriausybė skubotai priėmė paskutinėmis savo kadencijos dienomis. Pakeisdamas teismo sudėtį (14 iš 15 teisėjų rekomendavo tuometė valdančioji koalicija) ministrų kabinetas pažeidė pagrindinius pliuralistinės visuomenės principus. Mes galime rasti išeitį iš šios aklavietės, tačiau tai sudėtingas klausimas, ir ne vien teisminiu požiūriu. Reikia politinio kompromiso, o Briuselio spaudimas tik apsunkina jo paieškas. Žinoma, tinkamai veikiantis Konstitucinis Tribunolas yra gyvybiškai svarbus Lenkijai, kaip teisinei valstybei. Štai kodėl vyriausybė paprašė, kad Europos Tarybos Venecijos komisija pareikštų savo nuomonę tuo klausimu.

Antra, ministrų kabineto bandymai sutvarkyti Lenkijos žiniasklaidos sektorių taip pat virto nereikalingu nesantaikos obuoliu. Mūsų tikslas aiškus: priimti teisės aktus, kurie žiniasklaidai suteiktų misiją, užtikrintų jos pliuralizmą, nepriklausomybę ir objektyvumą. Lenkijos nacionalinė transliavimo taryba, pagrindinė transliacijų reguliuotoja, išlaikys visus savo įgaliojimus, o naujieji įstatymai neprieštaraus ES teisės aktams. Nebandome jos nutildyti. Laikydamiesi Venecijos komisijos standartų pataisomis siekiame atkurti pusiausvyrą tarp nacionalinio reguliuotojo ir žiniasklaidos. Argi šiuos veiksmus galima aiškinti kaip nusigręžimą nuo Europos?

Witoldas Waszczykowskis

Atviri dialogui

Mes ir toliau stengiamės glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija (EK), palaikome aktyvų jos vaidmenį formuojant Europos politiką. Vis dėlto, mūsų manymu, labai svarbu, kad visos ES institucijos vykdytų savo funkcijas, numatytas steigimo sutartyse. Viena svarbiausių ES darbo taisyklių yra subsidiarumo principas. Jis teigia, jog ES institucijos turi vykdyti tik tas užduotis, kurių neįmanoma atlikti labiau vietiniu lygmeniu. Pastaraisiais metais geriau laikytis šios taisyklės – vieno svarbiausių Europos institucijų uždavinių. Pagal subsidiarumo principą EK ar Europos Parlamentui (EP) nereikėtų kištis į mūsų vidaus reikalus. EK sausio 13 dienos pareiškimas, raginantis priimti vadinamąją teisinės valstybės sistemą, neturi jokių realių teisinių pasekmių Lenkijai. Tai – vidinis Komisijos sprendimas. Tačiau mes vis dar esame pasiryžę diskutuoti su Briuseliu, kad ir koks būtų EK požiūris. Ministrė pirmininkė Beata Szydlo dalyvaudama EP sesijoje ir debatuose dar kartą parodė, jog esame atviri dialogui.

Šis dirbtinai sukurtas konfliktas su Varšuva tik beprasmiškai atitraukia dėmesį nuo kitų problemų. Esminis klausimas: ar ES pakanka kompetencijos spręsti dabartinius iššūkius ir kokį vaidmenį priimant sprendimus Europoje turėtų vaidinti Lenkija? Valstybės narės vis dar jaučia finansų krizės padarinius, o euro zonos ateitis toli gražu nėra užtikrinta. ES gąsdina precedento neturintys migrantų srautai ir kelia klausimus dėl Europos sienų atvirumo bei saugumo. Didžioji Britanija, viena svarbiausių ES narių ir artima Lenkijos sąjungininkė, netrukus gali nuspręsti išstoti iš ES. Be to, Europos sienoms kyla rimta geopolitinė grėsmė. Ji gali lengvai pasklisti, sukelti konfliktą ir chaosą.

Demokratijai pavojaus nėra

Valstybių narių prioritetas turėtų būti išlaikyti vienybę ES ir stiprinti bendrą užsienio bei saugumo politiką. ES privalo veiksmingai susidoroti su šiais iššūkiais. To tikisi piliečiai. Reikia kartu imtis problemų, keliančių pavojų mūsų žemynui. Ginčo su Lenkija dėl vidaus politikos klausimų eskalavimas tik dar labiau silpnina ES ir trukdo jai spręsti rimtus iššūkius.

Lenkija suinteresuota, kad ES būtų saugi erdvė, kurioje galėtume įtvirtinti savo interesus. Kuo greičiau būtina skatinti ir modernizuoti Europos ekonomiką. Krizė iš daugelio jaunų žmonių atėmė galimybes ir viltį dėl ateities. Didėjant nepasitenkinimui visuomenėje žmonės praranda tikėjimą integracija į Europą. Jei nepakeisime šių tendencijų, rizikuosime, kad žlugs visas Europos projektas, kurio naudą lenkai vis dar labai vertina.

ES turi padėti spręsti šias problemas, o ne jas kurti. Siekdama šio tikslo, Lenkija bus aktyvi ir atsakinga ES narė. Mes palaikome vidinio solidarumo ir atsakomybės stiprinimą, tačiau taip pat pasisakome už individualių šalių teisę priimti sprendimus, kurie tiesiogiai susiję su jų piliečiais. Sakome „ne“ aukščiau už valstybę esančiai federalizuotai Europai, nes mūsų šalims ir mūsų piliečiams reikia ne to.

Demokratijai Lenkijoje pavojus negresia. Mes nenusigręžiame nuo Europos. Priešingai, norime vaidinti pagrindinį vaidmenį kuriant stipresnę, lankstesnę Europą su įsišaknijusiu solidarumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"