TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kokių netikėtumų pateikė rinkimai Latvijoje

2014 10 07 6:00
Rinkimuose dalyvavo beveik 59 proc. rinkimų teisę turinčių Latvijos piliečių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvijoje šeštadienį vyko parlamento rinkimai. Po jų politinės partijos savaitę galės derėtis, o paskui prezidentas Andris Bėrzinis skirs premjerą. Politologų teigimu, nauja valdančioji koalicija Latvijoje veikiausiai bus panaši į besitraukiančiąją. Rinkimų rezultatai jau aiškūs, tačiau dar liko keli neatsakyti klausimai: ar išsiplės valdančioji koalicija, kam atiteks ministro pirmininko postas?

Visuotiniuose parlamento rinkimuose šeštadienį Latvijos gyventojai perrinko griežto kurso Maskvos atžvilgiu besilaikančią valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją. Kaip sekmadienį nurodė šalies Centrinė rinkimų komisija, trys koalicijos partijos - „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) bei konservatyvus Nacionalinis aljansas - atitinkamai užsitikrino 21,62 proc., 19,74 proc. ir 16,5 proc. rinkėjų paramą.

Trys ministrės pirmininkės Laimduotos Straujumos vadovaujamos koalicijos partijos gavo 61 mandatą ir turi parlamente daugumą, kuri galėtų pagausėti iki 68 vietų, jeigu prie jos prisidėtų ketvirta partija.

Pozicijos susilpnėjo

Ne vieni taupymo metai po pasaulinės finansų krizės sumažino koalicinės vyriausybės populiarumą. Tačiau dėl konflikto Ukrainoje visuomenė daugiau dėmesio ėmė skirti saugumui, o ekonomines negandas šiek tiek primiršo. Pasak apžvalgininkų, tai viena priežasčių, kodėl latviai perrinko dabartinę valdžią.

Šalies rusakalbių bendruomenė sudaro beveik 21 proc. rinkėjų, o jie daugiausia remia kairiąją prorusišką "Santarvės centro" partiją. Ši yra viena populiariausių partijų Latvijoje, bet dar nė karto nebuvo vyriausybėje.

„Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais visas Latvijos vyriausybes sudarydavo įvairios koalicijos, atstovaujančios etninių latvių interesams“, – sakė Latvijos universiteto profesorius Daunis Aueras. Ir pridūrė, kad rusakalbiai yra nuolatinė politinė opozicija. Manoma, tokie jie liks ir po dabartinių parlamento rinkimų.

31 metų Linda Zetmanė, balsavusi už „Vienybę“, tvirtino, kad „Latvija yra Latvija, todėl ją turėtų valdyti latviai“. Vis dėlto prorusiškas "Santarvės centras" laimėjo daugiausia balsų – jį parėmė 23,26 proc. rinkėjų. Partijai atiteko 24 mandatai. Tačiau iš tikrųjų „Santarvės centro“, kuris be koalicijos partnerių vis vien turės likti opozicijoje, padėtis susilpnėjo, nes per 2011-ųjų rinkimus jis buvo gavęs 31 vietą. Tąkart „Santarvės centras“ surinko 28,6 proc., Reformų partija - 21 proc., „Vienybė“ - 19 proc., Nacionalinis aljansas - 14 proc., o ZZS - 12,3 proc. balsų.

Peržiūrėtų susitarimą su Kremliaus partija

„Santarvės centras“ pasisako už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antros valstybinės kalbos statusas, ir neseniai balsavo prieš Saeimos rezoliuciją, kurioje reiškiama parama Ukrainai, kenčiančiai nuo Rusijos agresijos. Partijos lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas ne kartą pabrėžė Latvijos ekonominių ryšių su Rusija svarbą, teigė, jog reikia pasinaudoti šios šalies rinka ir pritraukti rusų turistų. Praėjusį mėnesį N. Ušakovas sukėlė visuomenės pasipiktinimą, kai pareiškė, kad jei Rusijoje šiuo metu vyktų rinkimai, „turbūt geriausias pasirinkimas būtų prezidentas Vladimiras Putinas“.

Prorusiškos partijos frakcijos parlamente vadovas Janis Urbanovičius vakar tikino, kad „Santarvės centro“ ir Rusijos prezidento V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ susitarimas nėra neliečiamas tabu. Esą jei „Santarvės centro“ bus paprašyta formuoti vyriausybę, partija jį peržiūrės. Tuo pat metu frakcijos vadovas pažymėjo, kad sutartis su Kremliaus partija jau padėjo daugeliui žmonių, pavyzdžiui, verslininkams.

J. Urbanovičius sakė, kad "Santarvės centras" pasirengęs bendradarbiauti su visomis į Saeimą patekusiomis politinėmis jėgomis, ir pridūrė, jog vyksta konsultacijos su kitomis partijomis dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Su kokiomis konkrečiai, jis atsisakė nurodyti.

Tuo metu politinės scenos debiutantės „Iš širdies - Latvijai“ (NSL) lyderė Inguna Sudraba pabrėžė, kad su prorusišku „Santarvės centru” neketina bendradarbiauti. Kairioji NSL naujojoje vyriausybėje siektų ekonomikos, švietimo ir mokslo bei teisingumo ministrų postų. Jei Latvijos partijos sudarytų koaliciją su Rusijos agresijos nesmerkiančiu „Santarvės centru“, anot vieno politikos eksperto, šį žingsnį būtų sunku pateisinti rinkėjams.

Koaliciją įvertino gerai

Latvijos prezidentas A. Bėrzinis per šalies televiziją sekmadienį pareiškė, kad rinkėjai, kaip rodo balsavimas, palaiko darbą baigiančią valdančiąją koaliciją. „Rezultatai gana tiksliai atitinka mano lūkesčius. Dabartinė koalicija vienareikšmiškai gavo teigiamą įvertinimą“, – kalbėjo jis.

Be minėtų keturių politinių jėgų („Santarvės centro“, „Vienybės“, ZZS ir Nacionalinio aljanso), 5 proc. slenkstį peržengė dar dvi partijos - jau minėta NSL ir Latvijos regionų aljansas (LRA), vienijantis regionines partijas. Politikos ekspertas Filipas Rajevskis pažymi, kad už kairiąją NSL, kurią šiais metais įkūrė buvusi Latvijos valstybės kontrolierė I. Sudraba, rinkėjai atidavė savo balsus galbūt norėdami parodyti nepasitenkinimą valdžioje esančiomis partijomis.

Iš viso rinkimuose į šimto vietų Saeimą dalyvavo 1156 kandidatai, atstovaujantys 13 politinių partijų ir rinkimų blokų. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, spalio 4 dieną balsavo 912 349 rinkėjai - 58,78 proc. tokią teisę turinčių žmonių. Latvijos prezidento nuomone, mažą gyventojų aktyvumą šeštadienį vykusiuose rinkimuose į Saeimą lėmė didelis emigravusių piliečių skaičius. Anot jo, įvykiai Ukrainoje sutelkė Latvijos rinkėjus, tačiau menkas žmonių aktyvumas liudija, kad emigracija nesibaigia.

NSL ar LRA?

Latvijos dabartinę valdančiąją daugumą sudarančios partijos pasirengusios dirbti ir po visuotinių rinkimų, bet šįsyk jos tarsis ir dėl galimo koalicijos išplėtimo. Gali būti, kad prie koalicijos prisidės LRA. Vakar „Vienybės“, Nacionalinio aljanso ir ZZS atstovai suformavo derybų dėl būsimos koalicijos ir vyriausybės grupę. Pirmasis jos susitikimas turėjo vykti tą pačią dieną.

„Vienybės“ atstovė premjerė L. Straujuma skeptiškai vertino galimybę kviesti į koaliciją NSL. „I. Sudraba anksčiau yra sakiusi, kad neremia rinkos ekonomikos, nepasitiki jokia koalicijos partija. Tad apie ką turėtume su ja kalbėti?“ - klausė ministrė pirmininkė.

Nacionalinio aljanso lyderis Robertas Zylė įsitikinęs, jog išplėsta koalicija ilgainiui suteiktų daugiau politinio stabilumo, todėl teigiamai vertina sprendimą pakviesti į ją LRA. R. Zylė pareiškė, kad Nacionalinis aljansas norėtų ir toliau kontroliuoti tas pačias tris žinybas, kurioms vadovavo darbą baigiančiame kabinete: Teisingumo ministeriją, Kultūros ministeriją bei Aplinkos ir regionų plėtros ministeriją.

ZZS parlamentinės frakcijos vadovas Augustas Brigmanis nurodė, kad nėra jokios būtinybės bendradarbiauti su politikos naujokais. Ir pridūrė, jog ZZS neprieštarautų, jei dabartinė ministrė pirmininkė L. Straujuma toliau vadovautų vyriausybei.

NSL atstovas Ringoldas Baluodis spėjo, kad trys darbą baigiančios koalicijos partijos naują vyriausybę veikiausiai suformuos vienos, be naujokių.

Prezidento vertinimai

Politinės jėgos galės savaitę diskutuoti ir derėtis su potencialiais partneriais. Prezidento derybos su partijomis dėl būsimos koalicijos tikriausiai prasidės po savaitės. Paklaustas, ar naujoje valdančiojoje daugumoje turėtų būti prorusiškas „Santarvės centras“, A. Bėrzinis atsakė, jog tai priklauso nuo koalicijos partnerių. Valstybės vadovas vakar minėjo, kad bet kokios sudėties valdančiajai koalicijai reikia mažiausiai trijų partnerių.

Prezidentas teigė nemanantis, jog rinkimų rezultatus reikėtų interpretuoti kaip buvusios valdančiosios partijos – „Vienybės“ – pralaimėjimą. Ši politinė jėga, anot A. Bėrzinio, išgyveno sunkų trijų partijų susiliejimo procesą, be to, prieš rinkimus jai teko atlaikyti agresyvią šmeižto kampaniją. Komentuodamas tai, kad naujame parlamente bus iki 40 proc. naujų veidų, prezidentas pabrėžė, jog toks atsinaujinimas - sveikintinas dalykas.

A. Bėrzinio teigimu, vyriausybės formavimui skirtas laikas yra ribotas, nes būtina kiek įmanoma greičiau pradėti rengti kitų metų biudžetą. Jis tikisi, jog lapkričio 4 dieną, kaip numatyta Latvijos Konstitucijoje, per pirmąjį naujo parlamento posėdį, bus patvirtinti visi mandatai, išrinkti pareigūnai ir pritarta naujai vyriausybei.

Naujojo kabineto ministrams būtina patirtis, nes kitą pusmetį Latvija pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Įstatymų vykdomosios valdžios taip pat laukia sunkus darbas rengiant biudžetą. Kaip pažymi A. Bėrzinis, bus sunku jį subalansuoti žinant, kokių lėšų reikia gynybai, sveikatos apsaugai ir švietimui.

Analitikai Rygoje mano, kad Latvijai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai A. Bėrzinis ministru pirmininku gali paskirti L. Straujumos partijos kolegą - kadenciją baigiantį ES plėtros komisarą Andrį Piebalgą. 63 metų premjerė pakeitė Valdį Dombrovskį, kuris per krizę ėmėsi skausmingų taupymo priemonių, bet vis tiek buvo dukart perrinktas vyriausybės vadovu ir tapo ilgiausiai dirbusiu premjeru per visą šalies istoriją. Jis atsistatydino prisiimdamas politinę atsakomybę dėl tragedijos, per kurią 2013 metų lapkričio 21-ąją, kai Rygos prekybos centre „Maxima“ įgriuvo stogas, žuvo daugiau kaip penkios dešimtys žmonių.

Latvijos rinkėjai sąraše prie kandidatų pavardžių padėdami pliusą galėjo pareikšti, kuriems konkretiems asmenims teikia pirmenybę, o išbraukdami kai kurias pavardes - parodyti savo nepalankumą tam tikriems politikams. Tai lėmė kandidato vietą partijos sąraše. „Vienybės“ atstovė, parlamento pirmininkė Solvita Abuoltinia nebuvo perrinkta. Prieš pat rinkimus surengta didelė šmeižto kampanija, nukreipta prieš S. Abuoltinią.

Mandatai naujajame parlamente:

„Santarvės centras“ – 24

„Vienybė“ – 23

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) – 21

Nacionalinis aljansas – 17

Latvijos regionų aljansas (LRA) – 8

„Iš širdies – Latvijai“ (NSL) – 7

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"