TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Koks Baltijos šalių vaidmuo Europoje po krizės?

2011 07 19 0:00
Baltijos šalių nuotaika po truputį gerėja.
AFP/Scanpix nuotrauka

Baltijos šalys sėkmingai įveikė krizę, tad dabar gali ieškoti naujo vaidmens Europos Sąjungoje (ES). Švedų politikos apžvalgininkas Fredrikas Rydstromas yra įsitikinęs, kad Latvijai, Estijai ir Lietuvai būtų geriausia artimai susidraugauti su Šiaurės Europa.

Terminas "posovietinės valstybės" arba, žiūrint plačiau, pokomunistinės valstybės, buvo ilgai taikomas Rytų Europos valstybėms, kurias kažkada valdė Sovietinė Rusija, tvirtai įtraukdama į savo politinę orbitą. Laisvę atgavę kraštai per dvidešimt metų pavargo nuo tokių menkinančių epitetų kaip "posovietinis", "pokomunistinis" ar net "Rytų". Tačiau šios piktžolės neišnyko: Vakarų Europos politikai, žurnalistai, mokslininkai ir toliau taip vadina savo kaimynus, kad atskirtų savo pačių geopolitinę teritoriją.

1946 metais Fultono koledže ištaręs frazę "geležinė uždanga" Winstonas Churchillis trumpai ir išraiškingai nubrėžė jau tuomet akivaizdžią Europos geopolitinę skirtį - dvi skirtingas ir politiškai nesuderinamas stovyklas. Nors šios politinės ir ideologinės užtvaros buvo nugriautos daugiau nei prieš du dešimtmečius, kol kas dar neįmanoma nugalėti geležinės uždangos, giliai įstrigusios tiek vakariečių, tiek rytiečių galvose.

Galbūt šį didžiulį, kultūriškai skirtingą regioną ir verta taip padalyti. Juk socialinis, politinis ir ekonominis perėjimas iš sovietinės diktatūros į "vakarietišką demokratiją" tapo bendru vardikliu. Tačiau kaip tada vadinti "pofašistines" Pietų Europos valstybes?

Krizei užtvindžius "pofašistines" valstybes, šį klausimą reiktų apsvarstyti ir iš naujo įvertinti. Graikija - ties žlugimo riba, Portugalija byra, o Italijos ir Ispanijos ekonominė padėtis yra mažų mažiausiai sudėtinga. Nors šios Pietų Europos valstybės susiduria su panašiais sunkumais, jų politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo niekas nevadina "pofašistiniais" įpročiais.

Priešingai nei Vokietija ar Suomija, Rytų Europos valstybės kukliai tyli. Tačiau naujosios ES narės turi moralinę teisę žiūrėti šią graikišką dramą su lašeliu pasitenkinimo ar senu geru "schadenfreude" (liet. pasimėgaujant kito nelaime). Mat Pietų Europos valstybės praktiškai sudarė daugumą šalių, kurios 2004 metais nenorėjo priimti naujų narių. Šių šalių ekonominis žlugimas turėtų rimtų pasekmių visai ES, tačiau įdomu stebėti, kaip per keletą metų pačioje Bendrijoje apsivertė visi klestėję moraliniai ir politiniai prietarai.

Kai 2008 metais atrodė, kad Baltijos šalys žlugs - mat jos pirmosios po intensyvaus kelerių metų ekonominio augimo suklupo prie krizės slenksčio, kai kurie užsienio ekspertai negailestingai šaipėsi. Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai grąžina skolas ir stabilizuoja ekonomiką, o jų kritikai suka galvas į pietus.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad norėdamos nesiskirti nuo turtingųjų Vakarų valstybių Rytų Europos šalys turėjo pasiekti tam tikrus "prisijungimo tikslus". Tuo metu ES nieko nepasiūlė, kad palengvintų varginantį perėjimą, ji užmiršo, jog trapioms pereinamojo laikotarpio Rytų Europos ekonomikoms primetė gana didelius suvaržymus. Ypač tai akivaizdu palyginus su tais pinigų srautais, kuriais buvo pumpuojama žlunganti Graikija. Kai ši valstybė stojo į ES 1979 metais, jai nebuvo tokio didelio ekonominio spaudimo ar mokumo reikalavimų. Iki pat 2002 metų, kai buvo priimta į euro zoną, Graikija turėjo puikiausias galimybes apgaudinėti, pateikdama klaidingus ekonominius duomenis. Visai kitokią istoriją papasakotų sunkiai dirbanti ir į tikslą orientuota Estija.

Lietuvos atveju, žinoma, galima sakyti, kad ekonominė rekonstrukcija, kurią nuo pradžios iki galo kontroliavo valstybinės institucijos, galėjo būti sėkminga tik todėl, kad iš "politinės nomenklatūros" nieko nesitikintis, nusivylęs elektoratas klusniai su viskuo sutiko. Tai, kaip ir jaunosios lietuvaičių kartos "balsavimas kojomis", neturėtų klaidinti: Lietuva, priešingai nei Graikija, moka už savo klaidas.

Aišku, būtų neteisinga tvirtinti, jog Europa nepastebėjo, kad Baltijos šalims pirmosioms pavyko išlipti iš krizės duobės. Turbūt akivaizdžiausias to pavyzdys - 2011 metų sausio 21 diena, kai Londone britų premjeras susitiko su aukščiausiais Šiaurės Europos ir Baltijos šalių pareigūnais. Tiesa, kritikai tvirtino, kad Baltijos šalių atstovams prie stalo su Davidu Cameronu buvo leista sėsti tik dėl to, kad Šiaurės šalys to reikalavo, o ir pats susitarimas buvo sudarytas be britų žinios. Tad Jungtinei Karalystei neliko nieko kito, tik susitaikyti su faktu, kad susitikime dalyvaus ir Baltijos kraštai.

Tačiau kur kas svarbiau, kad savo kalboje D.Cameronas, kurio šalis taip pat grumiasi su krize, pareiškė, kad Jungtinė Karalystė turi ko pasimokyti iš susitikime dalyvaujančių valstybių. Pavyzdžiui, Šiaurės šalys britus gali pamokyti, kaip išlaikyti ir fiskalinę atsakomybę, ir ekonomikos augimą. O britų visuomenei Baltijos šalys - puikiausias krizės suvaldymo pavyzdys. Tai buvo pirmas kartas, kai didžioji Europos valstybė prašė patarimo iš Baltijos-Šiaurės Europos kraštų, lyg iš vientiso, bendro regioninio-politinio darinio.

Žodžiu, Pietų Europos krizės akivaizdoje Šiaurės Europos ir Baltijos kraštų laimėjimai atrodo įspūdingi. O turint omenyje, kaip Europa mėgsta "dalyti į blokus", ateityje ES gali susiformuoti ir Šiaurės-Baltijos šalių regioninis darinys. Žinoma, tokie pamąstymai - dar tik embriono stadijos, tačiau pradžia jau duota.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"