TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kompromisų nepripažįstantis V.Putinas tapo Didžiojo aštuoneto autsaideriu

2013 06 18 13:07
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas pirmajame Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikime per jo naują kadenciją turėjo įtvirtinti šio lyderio sugrįžimą į pasaulinę areną po to, kai jis praeitais metais trečią kartą grįžo į Kremlių.

Tačiau jis tik dar labiau paskatino atkreipti dėmesį į Kremliaus programą, vis labiau tolstančią nuo Vakarų šalių vertybių, ir iškėlė naujų klausimų dėl Rusijos narystės turtingiausių demokratinių šalių klube.

Pirmadienį, pirmąją Šiaurės Airijoje vykstančio viršūnių susitikimo dieną, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as dar kartą prabilo apie išliekančius nesutarimus su Rusija dėl jos ryšių su savo artima sąjungininke Sirija.

JAV prezidento Baracko Obamos po asmeninių derybų su V.Putinu išsakytas pažadas gilinti jųdviejų bendradarbiavimą negalėjo pridengti didesnės pažangos stygiaus, sprendžiant bet kokius dvišalius ir tarptautinius klausimus. Abiejų lyderių bendravime taip pat nesijuto asmeninės šilumos.

Kanados premjeras Stephenas Harperis tikriausiai geriausiai apibūdino gaižią nuotaiką prabangiame golfo kurorte prie V.Putinas nepriklauso G-8, nes jis palaiko Sirijos prezidento Basharo al Assado "režimo banditus".

"Kalbėkim tiesiai - štai kas tai yra: G-7 plius vienas", - S.Harperis sakė žurnalistams.

Vienas Rusijos delegacijos narys šią kritiką nedelsdamas pakomentavo kaip "emocijas", kurios neturėtų trukdyti didžiųjų galybių bendram darbui.

"Aš tų emocijų nevertinčiau per daug rimtai", - sakė Rusijos diplomatas Aleksejus Krasovas, keldamas prielaidą, kad S.Harperio pasisakymas buvo labiau nulemtas jo šalies vidaus politikos.

"Be abejo, kiekvienas politikas stengiasi įtikti auditorijai namuose", - aiškino jis.

Galbūt Vakarų šalių lyderiai nebenori dangstyti neįveikiamų pozicijų skirtumų su Rusija šypsenomis ir plekšnojimu per petį, tačiau ir pats V.Putinas atrodo vis labiau pasiruošęs supriešinti savo šalį su Vakarais.

Po sekmadienį vykusių derybų su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu jo rezidencijoje Dauningo gatvėje, Kremliaus vadovas pareiškė, jog nesuprantama, kaip Vakarų šalys gali palaikyti savo priešų vidaus organus valgančius Sirijos sukilėlius, turėdamas omenyje internete pasklidusį vaizdo įrašą, kuriame esą matoma, kaip vienas kovotojas išpjauna nukauto kario širdį ir ją valgo.

"Jūs norite aprūpinti tuos žmones ginklais? - V.Putinas klausė žurnalistų, stovėdamas greta D.Camerono. - Tokiu atveju tai turi mažai bendra su humanitarinėmis vertybėmis, kurios šimtmečius buvo garbinamos Europoje."

"Bent jau Rusijoje mes to negalime įsivaizduoti", - pridūrė prezidentas, pabrėžtinai ignoruodamas Britanijos lyderio kaltinimą, kad B.al Assado pajėgos naudojo nervus paralyžiuojančias dujas prieš savo žmones.

Nuo to konflikto pradžios 2011 metais Rusija palaikė Damasko režimą - savo pagrindinį sąjungininką Artimuosiuose Rytuose, o Vakarų šalys stojo opozicijos pusėn.

Rusija ir Jungtinės Valstijos gegužę susitarė ieškoti galimybių nutraukti kraujo liejimą, sušaukiant Sirijos taikos konferenciją.

Tačiau pastarąsias kelias savaites ženklino gilūs nesutarimai, o Rusija ir Vakarų šalys dabar yra apsisprendusios tiekti ginklus priešingoms to konflikto stovykloms.

Pasak Maskvos, JAV žvalgybos pareiškimai, kad B.al Assado režimas naudojo cheminius ginklus, yra neįtikinami. Rusija perspėjo Vašingtoną nedaryti tokios pat klaidos kaip invazija į Iraką, kuri buvo grindžiama pareiškimais, jog tos šalies diktatorius Saddamas Husseinas turi masinio naikinimo ginklų.

Pirmąją viršūnių susitikimo dieną Rusija griežtino konfrontacinę retoriką, sakydama, kad neleis Sirijoje nustatyti neskraidymo zonos.

Vakarų šalys ir anksčiau reikšdavo susirūpinimą, kad Rusija gali būti neverta vietos G-8 klube, kurio nare ji tapo 1997 metais, vadovaujant tuomečiam prezidentui Borisui Jelcinui.

Tačiau naujausios abejonės buvo keliamos tuo metu, kai Kremlius vadovauja precedento neturinčiam susidorojimui su opozicija namuose, V.Putinui grįžus į prezidento postą po ketverių metų vadovavimo vyriausybei. Jo rinkimų kampanija pasižymėjo aiškiai prieš Vakarų šalis nukreipta retorika.

V.Putinas pasielgė itin simboliškai, praeitais metais nusprendęs nevykti į G-8 viršūnių susitikimą Kemp Deivide ir pirmajam vizitui užsienyje per savo naująją kadenciją pasirinkęs autoritarinę kaimynę Baltarusiją.

Pasak apžvalgininkų, lyderiui, kuris neseniai atlaikė didžiausius opozicijos protestus per 13 metų trukusį jo valdymą, šiuo metu vykstantys debatai apie galimą užsienio intervenciją Sirijoje tikriausiai įgyja asmeninę potekstę.

"Skirtumai (tarp Rusijos ir Vakarų šalių) labai rimti, - pažymėjo Carnegie centro Maskvoje analitikė Marija Lipman - Nemanau, kad G-8 teisiškai virs G-7, tačiau jo įtaka mažės - taip pat dėl to, kad jie nekalba vienu balsu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"