TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Komunistinio eksperimento pabaiga

2009 11 10 0:00
A.Merkel apžiūrėjo eksponatus, susijusius su Berlyno siena.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar pasaulio vadovai ir tūkstantinės minios žmonių šventė Berlyno sienos griūties 20-metį. Prisiminta, kad netrukus po to baigėsi ir šaltasis karas.

Šventiniams renginiams vadovavo komunistinėje Rytų Vokietijoje užaugusi kanclerė Angela Merkel, o tarp svarbiausių svečių buvo pirmasis sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas, buvęs Lenkijos prezidentas ir legendinis "Solidarumo" lyderis Lechas Walęsa bei buvęs Vengrijos premjeras Miklosas Nemethas, kurio istorinis sprendimas atverti savo šalies sienas padėjo tūkstančiams rytų vokiečių pabėgti į Vakarus. Į iškilmes atvyko Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, britų premjeras Gordonas Brownas ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Tačiau nuostabą sukėlė tai, kad šventėje nedalyvavo buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis. Jis pareiškė, jog jau paminėjo šią Vokietijai ir visai Europai svarbią datą spalio 31 dieną, kai atvyko į susitikimą su M.Gorbačiovu ir George'u Bushu vyresniuoju.

Svarbiausi renginiai minint Berlyno sienos griūtį vyko prie Brandenburgo vartų - Vokietijos suvienijimo 1990 metais simbolio. Ant linijos, kuria kitados ėjo siena, buvo sugriauta 1000 putplasčio domino kaladėlių - taip 1989 metais vienas po kito žlugo komunistiniai režimai Rytų Europoje.

Būsima kanclerė kaitinosi pirtyje

Šventės proga pasaulio spauda daug dėmesio skyrė žymių politikų prisiminimams. N.Sarkozy savo "Facebook" puslapyje pareiškė asmeniškai dalyvavęs griaunant Berlyno sieną ir net patalpino nuotrauką, kurioje matyti, kaip jis ją daužo kirstuku.

Visai kitaip istorinę akimirką pasitiko A.Merkel, tuo metu dirbusi moksline bendradarbe Rytų Berlyne, - ji nusprendė nueiti į pirtį. Tądien paskelbus, kad atidaroma VDR siena, ji paskambino savo mamai ir jos prisiminė seną susitarimą: jei jų nebeskirs siena, jos eis į "Kempinski" valgyti austrių. "Tačiau mes nesitikėjome, kad siena atsivers jau tą patį vakarą. Todėl aš, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, patraukiau į sauną", - prisiminė A.Merkel. Ji pasakojo, kad vėliau tą vakarą sužinojusi kas vyksta ir drauge su tūkstančiais žmonių kirtusi pasienio perėją į Vakarus.

Gynė KGB su ginklu rankoje

Nemažai dėmesio laikraščiai skyrė ir tam, ką tą dieną veikė Vladimiras Putinas. Berlyno sienai griūvant būsimasis Rusijos prezidentas ir dabartinis premjeras naikino dosjė ir dokumentus KGB būstinėje Drezdene. Nuostabus "antro KGB žmogaus Dresdene" gyvenimas ėjo į pabaigą. Netrukus jam ir jo žmonai Liudmilai teko grįžti į Sankt Peterburgą, kur neturėdamas pinigų ir ateities jis net mastė apie taksisto darbą. Į Rytų Vokietiją V.Putinas buvo pasiųstas 1985 metais ir ten dirbo drauge su "Stasi" kolegomis, penktadieniais nuolat su jais gerdavo alų ir net buvo priaugęs 12 kilogramų. Jaunas pulkininkas verbavo šaltinius, rinko informaciją ir siuntė ją Maskvon. Dabar jis tuos laikus prisimena su liūdesiu: "Atvirai kalbant, man buvo liūdna, kad SSRS praranda savo pozicijas Europoje. Tačiau aš supratau, kad struktūra, grindžiama padalijimu ir sienomis, neilgalaikė", - sakė jis interviu italų laikraščiui.

Sugriuvus Berlyno sienai KGB agentai visas dienas naikino dokumentus. Pasak V.Putino, jų buvo tiek daug, jog neišlaikė krosnis - sprogo. Tik patys svarbiausi popieriai buvo siunčiami į Maskvą. Gruodžio 5 dieną minia užėmė "Stasi" būstinę Dresdene. Žmonės būriavosi prie pastato, kuriame, žinojo, įsikūrusi KGB atstovybė. Sovietų šnipai skambino į netoliese dislokuotą karinį dalinį ir prašė pagalbos, tačiau jos nesulaukė, nes Maskva tylėjo. "Tuomet mane apėmė jausmas, kad Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja", - sakė V.Putinas. Lydimas ginkluoto kareivio jis su pistoletu rankoje išėjo į gatvę, prisistatė esąs vertėjas ir pareiškė, kad pastato vidus - sovietų teritorija. Ir tuomet žmonės nusprendė nešturmuoti pastato.

Ilgisi senų laikų

Tačiau kai kuriems vokiečiams 1990 metų Vokietijos susivienijimas tebėra skaudus klausimas. Nauja apklausa rodo, jog vienas iš aštuonių vokiečių nori, kad siena būtų atstatyta. Tokių žmonių šalies rytuose ir vakaruose yra maždaug tiek pat. Tai daugiausia darbininkai, bedarbiai ir kairiųjų šalininkai. Nuo 1990 metų į rytines nualintas ir atsilikusias Vokietijos žemes buvo nukreipta 1,3 trln. eurų, bet ir dabar nedarbas ten dukart didesnis nei vakarinėje šalies dalyje, o bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai sudarė tik 71 proc. Vakarų Vokietijos BVP. Socialinės išmokos rytinėse žemėse tik išaugo, nes iš pašalpų ir pensijų gyvenančių žmonių ten kur kas daugiau nei vakarinėje dalyje. 67 proc. pinigų, kuriuos Rytų Vokietija gavo nuo 1991 iki 2005 metų, buvo panaudoti socialinėms reikmėms ir tik 10 proc. - struktūriniams projektams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"