TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Konferencija Berlyne: Europos socialistai žvelgė į ateitį

Per Vokietijoje vykusią Europos socialistų konferenciją Italijos ministras pirmininkas Romano Prodi pateikė konceptualią ES problemų analizę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lapkričio 6-7 dienomis Europos Parlamento Socialistų frakcija surengė konferenciją Berlyne. Konferencijos tikslas buvo ne tik išklausyti Vokietijos ministrų pranešimų apie tai, kokių veiksmų imsis Vokietija pirmininkaudama ES 2007 metų pirmą pusmetį, bet ir aptarti aktualiausias ES problemas ir socialistų požiūrį į jas.

Kalbas konferencijoje Berlyne sakė Vokietijos vicekancleris, Socialistų partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras ir kiti aukšti oficialūs Vokietijos asmenys.

Detaliau noriu aptarti šioje konferencijoje sakytą konceptualią Italijos premjero socialisto Romano Prodi kalbą.

Pirmiausia jis pabrėžė, kad atėjo laikas liautis kalbėjus apie konstitucinę ES krizę, kurią sukėlė Prancūzijos ir Olandijos balsuotojai, ir kurios pasekmes vis dar jaučiame, kad atėjo laikas per artimiausius kelis mėnesius išmokti žiūrėti į priekį taip, jog 2007 metai taptų Europos atsigavimo metais. Ypač svarbų vaidmenį šiame procese turi suvaidinti Vokietija ir Italija, nes tai jų, kaip ES architektų, istorinė ir moralinė pareiga.

Pirmas svarbus uždavinys, anot Prodi, pakeisti Europos požiūrį į globalizacijos procesą, nes globalizacija neišvengiama. Būtina suprasti, kad ES nėra globalizacijos transporto priemonė, bet naujų reguliavimo šaltinių ir pasaulinio vadovavimo pagrindinė veikėja. ES socialistų tikslas - nukreipti globalizaciją humanistine kryptimi - tam pritartų ir visuomenė. Norint, kad tai įvyktų, būtina ES institucinė reforma, kuri buvo numatyta dabar jau atmestoje ES Konstitucijoje. Taigi sprendimo raktas - ES Konstitucija. Nerealu (ir praktika tai patvirtino), kad kuriam nors revizuotam ir valstybių vadovų aprobuotam Konstitucijos tekstui pritartų visos valstybės.

Lygiai kaip nepriimtinas ir švelnesnis Konstitucijos variantas, nes tai parodytų, kad ES, patyrusi skaudų Prancūzijos ir Olandijos smūgį į paširdžius, atsisako savo ambicijų tapti globalios įtakos veiksniu. Tai gali paleisti ES irimo spiralinį procesą. Jei taip (dideliam euroskeptikų džiaugsmui) įvyktų, tada Europa, suprantama, išliktų žemėlapyje, bet ne kaip "didelė valstybė tarp didelių". Todėl lieka vienintelė išeitis - eiti pirmyn. Žinoma, galima atsisakyti nereikšmingų Konstitucijos teksto vietų ir taip ją padaryti lengviau skaitoma ir priimtinesne. Bet be Konstitucijos nebus institucinės reformos, o be jos - sunkiai įsivaizduojama ir sustiprinta tarpvalstybinė kooperacija, kartu ir integracija. Pastaroji būtina bent jau keliose svarbiausiose srityse.

Būtina darni užsienio politika

Svarbiausia, anot Prodi, sritis - energetika. Neseni įvykiai parodė, kad ES reikalinga energetinė sistema, kad būtina mažinti ES energetinę priklausomybę nuo ne ES šalių. Mums, lietuviams, čia pravartu prisiminti naftotiekio į Lietuvą kvaziremontą, kurio tikrasis pavadinimas yra politinis šantažas ir, be jokios abejonės, Rusijos dujų monopolininko "Gazpromo" kūrybinę veiklą.

Kita svarbi sritis - bendra ES užsienio ir saugumo politika. Čia mes, lietuviai, dar negreit užmiršime buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sandorį, padarytą nekreipiant dėmesio į kaimynų interesus. Toks sandoris nebūtų buvęs įmanomas, jei ES užsienio politika būtų buvusi nuoseklesnė. Tačiau yra verta bei teisinga neužmiršti ir ES dvigubų standartų, vienų - stiprioms (Rusija, Kinija), kitų - silpnoms (Baltarusija) valstybėms. Tokio dvilypumo neturėtų būti. Sunku, mano nuomone, šiandien įsivaizduoti darnią ES užsienio politiką, kai JT Saugumo Taryboje šalia anglo ir prancūzo įsitaisys dar vienas ES narys ir atstovaus visai ES. Ar jie sugebės sutartinai balsuoti - neaišku, ypač žinant anglų ir prancūzų ambicijas, kurių jiems tektų atsisakyti. Nežiūrint į galimas komplikacijas, bendra užsienio politika tiesiog būtina, ir tai supranta net du iš trijų ES piliečių, kaip nustatė "Eurobarometras". Jeigu taip įvyktų, tai ES balsas būtų kur kas svaresnis tarp pasaulio valstybių. Be to, bendra užsienio politika leistų ES diegti ne ES valstybėse tarptautinį įstatymo viršenybės principą, t. y. daryti jas demokratinėmis.

Imigracija ir saugumas

Dar viena sritis, kuriai būtini integruoti sprendimai - imigracija ir jos santykis su valstybių integracija ir ekonomika. "Eurobarometro" duomenimis, vis dėlto apie 80 proc. piliečių mano, kad imigraciniams srautams sutvarkyti būtini specialūs santykiai su ES kaimynais, o jiems sukurti turi būti bendra užsienio politika. Nors kol kas Lietuvos dar neužplūdo nekontroliuojami imigrantų sriautai, padėtis netruks pasikeisti Lietuvai darantis ekonomiškai patrauklia. Nors ir dabar pramonininkai, išviję lietuvius į svečius kraštus, mielai įsivežtų vietoje jų ne vieną dešimtį tūkstančių imigrantų.

Prodi mano, kad ne tik galima, bet ir reikia nagrinėti platesnę nei imigracija valstybių saugumo problemą. Jeigu toks išorinis faktorius kaip nevaldoma imigracija kelia pavojų valstybių saugumui, tai ne mažesnį pavojų kelia ir vidinės jėgos - kraštutinių dešiniųjų bei populistų renesansas. Todėl mes neturime laukti, privalome dešinėjimo procesą pasukti atgal. "Kodėl mes negalime grįžti prie modernios filosofijos, kuri yra varomoji integracijos jėga?" - klausia Prodi. Tai rodo, kad turime vadovautis solidarumo principu. Čia verta atsitraukti nuo Prodi pamąstymų ir pabrėžti, kad Lietuvoje dėl vis didėjančio atotrūkio tarp turtingų ir neturtingų jau nekalbama apie solidarią visuomenę. Fašistuojančio jaunimo atsiradimas, jų įtakos stiprėjimas Lietuvoje - tai viena iš nesolidarios visuomenės pasekmių.

Išjudintų investicijos į mokslą

ES prieš šešerius metus patvirtino Lisabonoje ambicingą vystymosi strategiją, kurios esmė tokia: ES per dešimt metų turi taip išvystyti savo ekonomiką, kad ji taptų konkurencinga stipriausių valstybių, pirmiausia JAV ekonomikai. Deja, turime konstatuoti, kad šios dienos rezultatai dar toli nuo tų, kurių laukta. Prodi mano, kad ES nepakankamai įvertino du faktorius: vienas iš jų - jaunimo kūrybinis potencialas, kitas pavadintas ES išorine dimensija. Man atrodo, kad komentuoti pirmojo faktoriaus net nereikia kaip savaime suprantamo. Išorine dimensija Prodi vadina ES konkurencingumą tarp pasaulio šalių, kuriam pasiekti būtinos didelės investicijos į mokslą bei studijas ir į naujas technologijas. Mokytis būtina visą gyvenimą. Šalia to, labai reikalinga ir socialinės kohezijos politika, kitaip sakant, reikia mažinti piliečių socialinę atskirtį ir taip siekti didesnio visuomenės solidarumo.

Vėl grįžtant į Lietuvą tenka konstatuoti, kad mes išvarome gabiausią ir aukštąjį mokslą įgijusį jaunimą į užsienį, taigi leidžiame nutekėti geriausiems protams. Nuo to jaunimo kūrybinis potencialas tik "liesėja". Negana to, didiname socialinę atskirtį, supriešiname visuomenę, taigi einame priešinga kryptimi nei rekomenduoja Prodi. Ir einame taip jau šešiolikti metai, vadovaujami visų politinių spalvų partijų, tarsi tos spalvos būtų skirtos tik partijų makiažui, o ne politiniam partijų identitetui.

Pabaigai Prodi pateikia šūkį: "Darykime ką nors drąsaus, jei norime atgauti žmonių pasitikėjimą". Tą patį šūkį reikėtų kasdien skanduoti ir Lietuvoje per visas visuomenės informavimo priemones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"