TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Konfliktai turi būti sprendžiami taikiai

2006 09 22 0:00
Valstybės departamento pareigūnas Matthew J.Bryza dirba JAV tarptautinių diplomatų grupėje, ieškančioje taikaus Pietų Kaukazo konfliktų sprendimo.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Pietų Kaukaze yra mažiausiai trys etninių ir teritorinių konfliktų židiniai - Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho, Gruzijos ir Pietų Osetijos bei Gruzijos ir Abchazijos konfliktai. Šių konfliktų sprendimo padedančios ieškoti tarptautinės diplomatų grupės narys JAV deleguotas Matthew J.Bryza mano, kad karinio šių konfliktų sprendimo nėra.

Jūs dirbate grupėje, ieškančioje taikaus Pietų Kaukazo konfliktų sprendimo. Kokios pozicijos laikosi JAV šių konfliktų sureguliavimo atžvilgiu ir kokia jų strategija Pietų Kaukaze?

JAV laikosi nuomonės, kad karinio šių konfliktų sprendimo nėra. Mes palaikome Gruzijos ir Azerbaidžano teritorinį vientisumą, tačiau neatmetame ir tautų apsisprendimo principo. Diplomatų, tokių kaip aš, užduotis - surasti sprendimą, kuris padėtų išspręsti konfliktą ir neprieštarautų šiems principams.

Noriu pabrėžti, jog mes nesutinkame su Rusijos nuomone, esą Kosovas nėra precedentas, galintis padėti išspręsti Gruzijos teritorijų separatizmo problemą. Mes suprantame, kad Rusija tiesiog baiminasi, jog šio precedento taikymas gali išprovokuoti separatizmą Rusijos regionuose.

Ką konkrečiai daro Amerika, siekdama sureguliuoti šiuos konfliktus? Kiek žinoma, Minsko grupė veikia jau antrą dešimtmetį, bet Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas nesureguliuotas iki šiol. Gal planuojami kokie nors kiti veiksmai, kurie greičiau duotų rezultatų?

Minsko grupė nėra atsakinga už šį konfliktą. Mes tik siūlome galimus veiksmus ir sprendimus konfliktuojančioms šalims, bet jos ne visada atsižvelgia į mūsų nuomonę. Pavyzdžiui, neseniai sulaukiau kandžios kritikos už pateiktus siūlymus, bet tai buvo mūsų planas ir mes norėjome, kad žmonės apie jį žinotų. Šiuo metu laukiame atsakymo iš konfliktuojančių šalių dėl šių pasiūlymų.

Pirmiausia norėjome, kad Armėnija Azerbaidžanui iškart grąžintų 5 iš 7 okupuotų rajonų, o kiek vėliau ir du likusius. Antrasis siūlymas - po tam tikro laiko surengti referendumą arba kitaip leisti žmonėms apsispręsti dėl Kalnų Karabacho statuso. Kada tai bus, negaliu pasakyti, šalys turi pačios nuspręsti, kada ir kaip tai turi įvykti. Be to, mes siūlome, kad žmonių saugumą ten užtikrintų tarptautinės taikdarių pajėgos. Tada pagal mūsų planą turi pasitraukti Armėnijos pajėgos, o žmonės, kurie buvo priversti išsikelti iš šių rajonų, galėtų sugrįžti.

Ar šis planas realus? Sunku patikėti, kad Rusija sutiks, jog regiono saugumu rūpintųsi tarptautinės taikdarių pajėgos. Be to, ir Azerbaidžanas, atrodo, nelabai nori, kad būtų rengiamas referendumas Kalnų Karabache.

Rusija pritaria planui dėl Kalnų Karabacho, tačiau ji nenori pritarti konfliktų sprendimui Gruzijoje ir Moldovoje. Viskas paprasta: Kalnų Karabache nėra Rusijos pajėgų, o Gruzijoje ir Moldovoje yra, ir Rusija nenori, kad jos iš ten pasitrauktų.

Kai dėl Azerbaidžano pozicijos, tai mes siūlome du variantus. Nesiūlome vien referendumo, tai gali būti kitokia žmonių valios ar apsisprendimo forma. Paskelbus referendumą dėl Kalnų Karabacho statuso galėtų balsuoti kiekvienas Azerbaidžano pilietis, o tai nėra teisinga. Dėl Kalnų Karabacho statuso turi spręsti tik šios teritorijos gyventojai.

Kokia Jūsų nuomonė dėl Gruzijos ir jos autonomijų konfliktų sprendimo?

Šią problemą sprendžia ne tik Amerika, bet ir Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija. Šių šalių diplomatų grupę, kuriai priklausau ir aš, kuruoja JT sekretoriatas. Šiuos klausimus per dvišalius kontaktus dažnai aptaria prezidentai Vladimiras Putinas ir George'as W.Bushas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Valstybės departamento vadovė Condoleezza Rice. Reikia pasakyti, kad Pietų Osetijos problemos sprendimo grupės nėra. Abchazijos egzistuoja, o Pietų Osetijos - ne. Todėl Gruzijos ir Pietų Osetijos konfliktas daugiau sprendžiamas tarpininkaujant Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). Mes tikimės, kad pavyks užtikrinti ESBO grupės stebėtojams galimybę lankytis visoje Pietų Osetijoje. Tai padėtų adekvačiai suvokti situaciją ir sukonkretinti mūsų patarimus Gruzijai.

Ar svarstoma galimybė pakeisti Rusijos taikdarius tarptautinėmis pajėgomis?

Galbūt. Viskas priklauso nuo šalių. Abchazijoje veikia NVS taikdarių pajėgos, ir, sakyčiau, gana efektyviai. Kitas klausimas, kad kova su nusikalstamumu nėra jų kompetencija, o nusikalstamumo lygis toks aukštas, kad pabėgėliai negali sugrįžti į savo namus. Esant tokiai situacijai sunku kalbėti apie konflikto sprendimą. Kita vertus, situaciją apsunkina ir Abchazijos pozicija. Ponas Sergejus Bagapšas sako: "Mes surengėme referendumą, ir Abchazijos gyventojai pritarė respublikos suverenitetui". Tačiau tame referendume nedalyvavo beveik 300 tūkst. gruzinų pabėgėlių. Tai ar galima laikyti šį referendumą įvykusiu? Tokiu atveju būtų tikslinga suteikti mandatą policinėms JT pajėgoms, kurie sudarytų galimybę grįžti pabėgėliams. Tai nereiškia, kad turi pasitraukti NVS pajėgos. Jos tiesiog turėtų skirtingus, aiškiai užsibrėžtus tikslus.

Pietų Osetijoje irgi galėtų būti dislokuotos tarptautinės pajėgos. Dėl jų pobūdžio būtų galima susitarti. Ateityje jos, be abejo, pasitrauktų, bet ir laikinam jų dislokavimui turėtų pritarti Maskva. Mes tikimės konstruktyvios Rusijos pozicijos ir tam tikro spaudimo Pietų Osetijai - tai priverstų Cchinvalį pritarti šiam planui.

Kaip šie konfliktai veikia Gruzijos galimybę įstoti į NATO?

Viena vertus, narystė NATO padėtų išspręsti Gruzijos teritorinio vientisumo atkūrimo planus. Gruzija jau įvykdė daug reformų ir nusipelnė tapti aljanso nare, tačiau jai būtina pačiai mėginti išspręsti bent vieną konfliktą, tada NATO galėtų svarstyti Gruzijos narystės klausimą. Kitaip tariant, Gruzijos narystės klausimas gali būti svarstomas, jei bus pademonstruota, kad kažkas kitas blokuoja konflikto sprendimą.

Ar nuo Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos (GUAM) sąjungos sėkmingos veiklos priklauso šių šalių galimybės siekti narystės NATO ir ES?

Narystė NATO nepriklauso nuo šio bloko veiklos. Aljansas vertins kiekvienos šalies pažangą atskirai. Kitas dalykas - integracija į ES. Bendrija svarsto tik visų trijų Pietų Kaukazo šalių integracijos galimybę.

Kaip Lietuva galėtų prisidėti prie NATO politikos ir konfliktų sprendimo Kaukaze?

Pirmiausia turiu pabrėžti, kad Lietuva yra fantastiška partnerė. Ji puikiai suvokia, kas yra strateginė partnerystė. Manau, kad Lietuva galėtų pasidalyti patirtimi, kaip reformuoti kariuomenę, ekonomiką ir politinę sistemą. Svarbiausia, Lietuva žino, kaip įtikinti NATO sąjungininkus, jog šalis jau yra pasirengusi narystei. Be to, Lietuva galėtų padėti nuraminti narystės siekiančias šalis, paaiškinti joms, kad NATO durys bus atviros, jei bus sėkmingai vykdomos reformos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"