TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Konfrontacijos jūra virto laisvės jūra

2011 07 04 0:00
Sveika jūra būtina žmonijos gerovei.
AFP/Scanpix nuotrauka

2011 metų liepą Vokietija perima pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai, svarbiausiai Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo institucijai. Remdamasi prieš tai pirmininkavusios Norvegijos iniciatyvomis, ypač jūrų politikos ir prekybos žmonėmis srityse, Baltijos jūros valstybių taryba stengsis įveikti naujus laiko išbandymus.

JONAS GAHRAS STORE

Norvegijos užsienio reikalų ministras

GUIDO WESTERWELLE

Vokietijos užsienio reikalų ministras

Specialiai LŽ

Kokie siekiai šiuo metu bendri mums ir mūsų partneriams iš Baltijos jūros regiono?

Pirmenybė teikiama Baltijos jūros, kaip sveikos ir gyvybingos ekosistemos, išsaugojimui. Sveikos jūros būtinos žmonijos gerovei ir išgyvenimui. Todėl šiandien pagrindinė užduotis - labai jautrios Baltijos jūros ekosistemos apsauga. Tik bendromis jėgomis šio regiono valstybės gali sėkmingai kovoti su Baltijos jūros tarša, ypač su daugybe žalingų medžiagų, patenkančių į jūrą dėl aktyvios žemės ūkio, pramonės ir buitinės veiklos. Visi jaučiame klimato kaitą ir kylančią temperatūrą, todėl Baltijos jūros valstybių taryba prisidės ir prie klimato kaitos strategijos visam Baltijos jūros regionui kūrimo.

Beveik trečdalis Europos ūkinės veiklos vyksta Baltijos jūros pakrantėse ir tai paverčia šį regioną vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos centrų. Rytinio ir vakarinio Baltijos jūros regionų ekonominis disbalansas sumažėjo, tačiau vis dar juntamas. Todėl Vokietijai, o paskui Rusijai pirmininkaujant Baltijos jūros valstybių tarybai, gerinant regiono valstybių partnerystę norima paskatinti suartėti visą regiono.

Baltijos jūros regiono švietimo standartas - vienas didžiausių pasaulyje. Šio regiono erdvė, turinti išplėtotą geriausių aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institucijų tinklą, parengta pertvarkyti iš pramoninės į žinių visuomenę. Stiprinant jaunimo, jaunųjų mokslininkų ir specialistų mainus, galima dar geriau išnaudoti šį svarbų ateities potencialą viso regiono plėtros labui.

Daugiau nei 2 000 laivų kasdien kursuoja Baltijos jūra ir daro ją pagrindiniu Europos transporto mazgu. Todėl transporto infrastruktūros plėtra ir laivininkystės saugumo gerinimas yra paprasčiausia Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo veikla. Baltijos jūros valstybių taryba remia ūkio ir mokslo organizacijų susivienijimus, skatinančius naujoves. Laivininkystė, kaip konkurencinga transporto rūšis, turi būti tobulinama. Kartu regiono laivininkystės pramonė turėtų laikytis griežtesnių laivų taršos taisyklių. Taršos mažinimas - tai indėlis į klimato kaitos mažinimą. Baltijos jūroje plaukiojantys laivai galėtų dažniau naudoti alternatyvius, mažiau aplinką teršiančius, degalus, pavyzdžiui, suskystintas dujas. Kita vertus, Baltijos jūros regione dar nėra tam reikiamos infrastruktūros. Jos kūrimas - vienas bendrų mūsų užduočių.

Bendradarbiavimas energetikos sektoriuje priskiriamas prie svarbių ilgalaikių Baltijos jūros regiono politikos sričių. Čia esti skirtingų tendencijų: Vokietija atsisako atominės energijos, o Kaliningrade ir Suomijoje statomos naujos atominės jėgainės. Tuo pačiu metu penkios iš aštuonių valstybių užsibrėžia pačius ambicingiausius atsinaujinančių energijos išteklių plėtros Baltijos jūros kraštuose tikslus. Jau 2020 metais Švedija, Suomija ir Latvija nori gauti daugiau nei trečdalį savo energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl sėkmingą Baltijos jūros regiono energetikos politiką lems pasitikėjimu grindžiamas dialogas. Be energetinio saugumo ir energetikos tinklų plėtros, pagrindinis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems energijos ištekliams ir energijos efektyvumui.

Norvegija ir Vokietija nori paversti Baltijos jūros valstybių tarybą modernia ir veiklia organizacija, kuri, kaip nė viena kita, turėtų potencialo aktyviai plėtoti Baltijos jūros regioną. Visos Baltijos jūros valstybių tarybos narės lygiavertės. Šioje taryboje Vokietijos žemės ir kitų narių regionai gali susivienyti ir siekti savo tikslų. Pirmininkaujant Vokietijai, Baltijos jūros valstybių taryba žada dar labiau suartinti Baltijos jūros regioną.

Faktai

Baltijos jūros valstybių taryba įsteigta 1992 metais tuomečio Danijos užsienio reikalų ministro Uffe Ellemanno-Jenseno ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Hanso Dietricho Genscherio iniciatyva. Visos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės, taip pat Norvegija ir Europos Komisija tapo jos steigėjomis. Islandija įstojo po trejų metų. Nuo pat įkūrimo pradžios Baltijos jūros valstybių taryba politiškai rėmė bendradarbiavimą Baltijos jūros regiono erdvėje ir taip suteikė jam naujų impulsų. Jos misija - įveikti Rytų ir Vakarų priešingumą aktyviai teikiant paramą rytinėms Baltijos jūros valstybėms pereinant joms nuo diktatūros prie demokratijos, nuo planinės prie rinkos ekonomikos. Šiandien tai jau pasiekta. Būdama regiono bendradarbiavimo Europoje pradininke, Baltijos jūros valstybių taryba yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys kitiems regionams - Juodosios jūros, Dunojaus ir Viduržemio jūros.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"