TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kongresas išvengė "fiskalinio skardžio"

2013 01 03 6:02
Įgyvendinęs savo pažadą padaryti JAV mokesčių sistemą sąžiningesnę JAV prezidentas B.Obama paliko Baltuosius rūmus ir grįžo į Havajus tęsti nutrauktų atostogų. /AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmą kartą per 20 metų Jungtinėse Valstijose padidinti mokesčiai, ir tai apžvalgininkai vadina demokrato Baracko Obamos pergale.

Po įnirtingų derybų Naujųjų metų dieną JAV Kongresas pagaliau pasiekė susitarimą, leidžiantį išvengti drastiško mokesčių didinimo ir biudžeto išlaidų mažinimo tuo pačiu metu - vadinamojo "fiskalinio skardžio", kuris būtų įstūmęs vos pradėjusią atsigauti JAV ekonomiką į sunkią padėtį. Senate ir Atstovų rūmuose pavyko susitarti, kad mokesčiai didės tik turtingiems amerikiečiams, o išlaidų karpymas atidedamas dviem mėnesiams. Kaip sakė prezidentas, tai neišsprendžia visų JAV ekonomikos problemų, bet leidžia išvengti "katastrofiškų padarinių".

Kongresas jautė didelį spaudimą surengti balsavimą iki trečiadienio, kai pasaulio vertybinių popierių rinkos pradėjo dirbti pirmąkart 2013 metais. B.Obama pagyrė susitarimą kaip "dar vieną žingsnį siekiant sustiprinti ekonomiką". JAV prezidentas kalbėjo Atstovų rūmams 257 balsais "už" ir 167 balsais "prieš" patvirtinus anksčiau, antradienio naktį, priimtą Senato sprendimą. Iš viso už balsavo 172 demokratai ir 85 respublikonai, prieš buvo 151 respublikonas ir 16 demokratų. Dėl šio balsavimo B.Obama turėjo nutraukti Kalėdų atostogas Havajuose ir grįžti į Vašingtoną.

Prezidentas pareiškė, kad pasirašydamas įstatymą tesi savo kampanijos pažadą. "Aš pasirašysiu įstatymą, kuris pakelia mokesčius 2 proc. turtingiausių amerikiečių, apsaugodamas nuo mokesčių didinimo vidurinę klasę", - sakė jis.

Jei susitarimas būtų subyrėjęs, visi amerikiečiai būtų nukentėję nuo mokesčių didinimo, taip pat būtų sumažintas įvairių vyriausybės programų finansavimas.

Turtingieji mokės daugiau

"Fiskalinio skardžio" priemonės - išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas - automatiškai įsigaliojo pirmadienį vidurnaktį, kai baigėsi dar George'o W.Busho valdymo laikais patvirtintas mokesčių sumažinimas. Nuo sausio 1 dienos mokesčiai turėjo pašokti maždaug 536 mlrd. dolerių, o išlaidos vidaus ir karo programoms susitraukti 106 mlrd. dolerių. Ekonomistai įspėjo, kad "fiskalinio skardžio" priemonėms visiškai įsigaliojus smuktų vartojimas, o tai būtų pastūmėję JAV į naują recesiją.

Vis dėlto pikti politiniai ginčai, paženklinę Kalėdų ir Naujųjų metų šventinį laikotarpį, dar kartą parodė, kad Vašingtone beveik neįmanomi kompromisai tarp demokrato prezidento ir respublikonų kontroliuojamų Atstovų rūmų. Tai galima vertinti ir kaip ženklą, jog B.Obama, nors triuškinama persvara perrinktas lapkritį, gali susidurti su dideliais kliuviniais įgyvendindamas svarbiausius savo antrosios kadencijos uždavinius, tarp jų imigracijos įstatymų reformą bei ketinimus daugiau dėmesio skirti švariai energetikai bei ginklų kontrolei.

Pagal pirmadienį pasiūlytą susitarimą, leidžiantį išvengti "fiskalinio skardžio", pajamų mokestis didės tik namų ūkiams, per metus uždirbantiems 450 tūkst. dolerių ar daugiau, bet nebus taikomas kitiems. Šis balsavimas tapo laimėjimu B.Obamai, kuris siekia didinti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams, bet pajamų kartelė, nuo kurios bus taikomas tas mokestis, pakelta aukščiau, nei būtų norėjęs prezidentas ir kiti demokratai.

Pagal naująjį susitarimą įsigaliojo ir daugiau pasikeitimų, pavyzdžiui, apmokestinant paveldimą turtą ir investicijas.

Pakėlė minimalų uždarbį

10 valstijų pradėjo naujuosius metus 10-35 centais padidindamos valandinį minimalų uždarbį. Tai kukliai padidins beveik milijono mažiausiai mokamų darbininkų pajamas. Minimalus valandinis atlyginimas nuo antradienio pakilo Arizonoje, Kolorade, Floridoje, Misūryje, Montanoje, Ohajuje, Oregone, Rod Ailande, Vermonte ir Vašingtone. Nuo šiol minimaliai uždirbančio darbininko kišenė per metus pasipildys vidutiniškai 190-510 dolerių.

Rod Ailande minimalus valandinis užmokestis padidintas dar vasarą pasirašytu gubernatoriaus įstatymu. Kitos valstijos pakėlė minimalų uždarbį vadovaudamosi įstatymu, reikalaujančiu kompensuoti infliaciją. Mažai uždirbantiems amerikiečiams šis padidinimas yra gyvybiškai svarbi apsauga nuo didėjančių kainų. Tose valstijose, kuriose darbo užmokestis neindeksuojamas, infliacija lėtai suryja minimaliai uždirbančių darbininkų pajamas.

Misūryje minimalus valandinis atlygis padidintas 10 centų ir nuo sausio 1-osios siekia 7,35 dolerio per valandą; Rod Ailande jis padidintas 35 centais ir nuo šiol yra 7,75 dolerio per valandą. Uždarbio padidėjimą pajaus 995 tūkst. mažai uždirbančių amerikiečių. 19 valstijų ir Kolumbijos apygarda turėjo didesnį nei federalinis 7,25 dolerio per valandą minimalų atlyginimą, leidžiantį visą darbo dieną už minimalią algą dirbančiam darbuotojui uždirbti vos kiek daugiau nei 15 tūkst. dolerių per metus.

Reuters, BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"