TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kontrastingoji Europa vilioja pabėgėlius

2015 09 18 6:00
Šią savaitę Vengrija uždarė sienas. AFP/Scanpix nuotrauka

Precedento neturintis pabėgėlių ir migrantų antplūdis iš karo draskomų Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių į Europą niekaip neišsenka. Įtampa kasdien, regis, tik didėja. Vertinant šios krizės mastą ir tai, kaip Europai nesiseka jos pažaboti, kyla įvairių minčių ir klausimų. Vienas jų - dėl kokių socialinių garantijų žmonės rizikuoja savo gyvybe?

Graikija, per kurią į ES jau atvyko daugiau kaip 200 tūkst. migrantų, nebeturi kur apgyvendinti ir kuo išmaitinti tokios masės žmonių. Italija taip pat yra persitempusi nuo nesibaigiančio atvykėlių srauto iš Šiaurės Afrikos. Šią savaitę Vengrija prie pietinės savo sienos paskelbė nepaprastąją padėtį ir pabėgėliams užtrenkė duris.

Sienos kontrolę jau ketina stiprinti ir Slovėnija, nes tūkstančiai migrantų ieško naujų kelių prasibrauti į Šengeno zoną. Vakar Bulgarija pradėjo dislokuoti iki tūkstančio karių palei savo pietrytinę sieną su Turkija, kad sustiprintų jos kontrolę.

Tiesa, daugeliui žmonių minėtos šalys yra tranzitinės. Jie trokšta pasiekti turtingesnes ES valstybes - Vokietiją ir Švediją, kurios asocijuojasi su dosniomis socialinėmis garantijomis ir šiltu priėmimu. Tačiau Vokietijos valdžia nurodo, kad dažnai tų žmonių lūkesčiai atrodo nerealūs.

Europos Sąjungos įstatymai įpareigoja valstybes nares prieglobsčio prašytojams užtikrinti orų gyvenimo lygį. Kol svarstomas jų prašymas, šalys turi suteikti atvykėliams pastogę, maisto, drabužių, kišenpinigių, sveikatos priežiūros paslaugas, kalbos pamokas ir galimybę dirbti. Procesas gali užtrukti metus ar ilgiau. Tačiau daugelis ES valstybių nesilaiko šių standartų.

Darbas, pastogė ir kišenpinigiai

Prancūzijoje prieglobsčio prašytojai gali dirbti, jeigu per devynis mėnesius nesulaukia Migracijos departamento sprendimo. Kipre šie asmenys turi teisę įsidarbinti tam tikruose sektoriuose, jei prieglobsčio suteikimo procedūra užtrunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Vokietijoje į darbo rinką galima įsilieti po trijų mėnesių, Švedijoje - nuo pat pirmos dienos. Prancūzijoje ir Čekijoje tokie atvykėliai pirmus metus neturi teisės dirbti. Suomijoje pirmus 3-6 mėnesius jie privalo neatlygintinai dirbti visuomenei naudingus darbus, priešingu atveju netenka socialinių išmokų. Didžioji Britanija ir keletas kitų valstybių prieglobsčio prašantiems žmonėms apskritai neleidžia dirbti.

Migrantų apgyvendinimo kokybė ES taip pat skiriasi. Ispanija prieglobsčio prašytojus įkurdina pabėgėlių priėmimo centruose. Tačiau dabar jie jau perpildyti, todėl kai kurie atvykėliai miega gatvėse. Italija ir Prancūzija apgyvendina žmones dideliuose pabėgėlių priėmimo centruose. Malta moterims ir vyrams suteikia atskiras patalpas šiuose centruose. Tuo metu Švedijoje prieglobsčio prašytojai gyvena butuose, bendrabučiuose ir stovyklaviečių nameliuose. Anot Švedijos migracijos agentūros atstovo, labai svarbu šiuos žmones jau nuo pat pradžių stengtis integruoti į visuomenę, o ne sukelti į vieną pastatą. Vis dėlto į šalį toliau plūstant migrantams tokią iniciatyvą įgyvendinti darosi vis sudėtingiau. Pernai Švedijoje prieglobsčio prašė daugiau kaip 80 tūkst. asmenų. Pareigūnai mano, kad šiemet šis skaičius bus panašus.

Kol vyksta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, daugelis ES valstybių suteikia atvykėliams nemokamą sveikatos draudimą, kalbos pamokas, kišenpinigių. Šių dydis labai skiriasi. Latvijoje prieglobsčio prašytojai kasdien gauna 2,15 euro kišenpinigių, Slovakijoje - 40 euro centų, Graikijoje visai negauna. Tuo metu Prancūzija šešių asmenų šeimai per mėnesį skiria iki 718 eurų kišenpinigių, kai kurios kitos šalys - dar daugiau. Tačiau jų dydis priklauso ir nuo to, ar pabėgėlių priėmimo centre maitinimas nemokamas, ar ne.

Vengrijos policininkai raiti patruliuoja Serbijos pasienyje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietijoje atvykėliai gauna nemokamą maitinimą ir kas mėnesį 143 eurų kišenpinigių. Po trijų mėnesių išmoka padidėja iki 216 eurų, arba 7,2 euro per dieną. Tačiau dabar Berlynas svarsto keisti tvarką - atsisakyti piniginių išmokų ir padėti pabėgėliams kitais būdais. Tuo metu Švedijoje vienam prieglobsčio prašytojui skiriamos 24 kronos (2,57 euro) per dieną, bet jei maistu rūpinasi pats - 71 krona (7,6 euro). Kaip žinoma, jie gali gauti nemokamų ar pigių produktų iš tokių labdaringų organizacijų kaip "Maisto bankas".

Kiti svarbūs kriterijai

Labai dažnai pabėgėliai susivilioja Europa prisiklausę gandų apie jos turtingą socialinės gerovės sistemą. Tačiau ekspertai sako, kad yra ir kitų kriterijų, pagal kuriuos žmonės renkasi kelionės tikslą. Kai kuriose valstybėse jau gyvena jų draugai ar šeimos nariai, todėl daug migrantų važiuoja pas juos. Asmuo renkasi šalį ir pagal tai, kaip greitai ten vyksta prieglobsčio suteikimo procedūra. Pavyzdžiui, daugelis labai nori patekti į Suomiją, nes ši valstybė greičiau išduoda atvykėliams trokštamus dokumentus. Švedijoje ir Vokietijoje prieglobsčio suteikimo procedūra gali užtrukti vienus ar dvejus metus.

Valstybė valstybei nelygi - pasirodo, ne visų šalių atstovams vienodai sekasi gauti prieglobstį. Tai žinodami migrantai gali tyčia vengti kai kurių šalių. Pavyzdžiui, 2014 metais Prancūzijoje tik vienas iš keturių Eritrėjos piliečių gavo prieglobstį, tuo metu Švedija patenkino beveik visus prašymus. Graikijoje pasisekė tik maždaug 14 proc. irakiečių, o Prancūzijoje net 94 proc. šios tautybės atstovų buvo suteiktas prieglobstis. ES šalys patvirtina vidutiniškai 95 proc. sirų prieglobsčio prašymų. Valstybės dažniau suteikia globą asmenims, kurie bėga nuo karo ir persekiojimo, bet ne nuo skurdo, kaip albanai ir kosoviečiai.

Žinoma, vargingesnių šalių piliečiams kai kurios Europos valstybės atrodo tarsi rojus. Patvirtinus prieglobsčio prašymą asmuo gauna įvairių socialinių pašalpų ir valstybės paramą mokantis kalbos, keičiant kvalifikaciją, ieškant darbo ar būsto. Itin dosnios šiuo požiūriu yra Švedija ir Norvegija. Pastaroji net iki penkerių metų garantuoja atvykėliui gyvenimo lengvatas. Švedijoje nusprendęs įsitvirtinti asmuo dalyvauja dvejų metų integracijos programoje. Jis gauna apie 6700 kronų (716,88 euro) per mėnesį. Palyginkime: Lenkija yra įsipareigojusi vienus metus kas mėnesį skirti tokiam žmogui 1260 zlotų (300 eurų) išmoką. Beje, nuo spalio ji padidės iki 1335 zlotų (317,35 euro). Šių pinigų turi pakakti būsto nuomai, maistui, drabužiams, lenkų kalbos pamokoms. Varšuva taip pat skiria nemokamą sveikatos draudimą, teisinę ir psichologinę pagalbą.

Pabėgėliai prie Vengrijos spygliuotos tvoros. / AFP/Scanpix nuotrauka

Mažiausiai pusė į Vokietiją atvykusių pabėgėlių turi psichikos sutrikimų. Dažniausi jų - potrauminis stresas ir depresija, kartais pasireiškiantys tokia sunkia forma, kad pacientai net yra linkę žudytis. Apie 70 proc. atvykėlių - smurto liudytojai, daugiau kaip pusė jų patys buvo kankinami. Per 40 proc. pabėgėlių sapnuoja košmarus. Daugelis kenčia nuo padidėjusio uoslės jautrumo, dirglumo arba nemigos, dažnam sunku būti uždarose ar sausakimšose patalpose.

Skirtingas šalių požiūris

Pabėgėliai, norėdami nukakti į kurią nors Europos valstybę, visaip stengiasi apeiti ES taisykles, kurios reikalauja prašyti prieglobsčio pirmoje pasiektoje Bendrijos šalyje. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę šimtai užsieniečių atsisakė registruotis Danijoje ir toliau keliavo į Švediją. Danijos policininkai iš pradžių bandė juos sustabdyti, bet vėliau nuleido rankas. Nors šios valstybės siūlo panašias socialines garantijas, jų požiūris į pabėgėlius - labai skirtingas.

Egalitarine politika garsėjantys danai, kaip rodo daugybė tyrimų, yra laimingiausi žmonės planetoje ir džiaugiasi vienu aukščiausių pragyvenimo lygių pasaulyje. Tačiau migrantas čia suvokiamas kaip problema. Danijos centro dešiniųjų vyriausybė stengiasi įvairiais būdais atgrasinti pabėgėlius atvykti į šalį. Praėjusią savaitę valdžia Libano laikraščiuose net skelbė žinutes, kad socialinės išmokos pabėgėliams mažinamos perpus, o norint nuolat apsigyventi Danijoje gali tekti laukti mažiausiai penkerius metus.

Švedija pasirinko kitą kelią - valstybė mėgina įsitvirtinti kaip humanitarinė galia. Švedijos migracijos agentūra savo "Twitter" paskyroje naudoja žymę #refugeeswelcome („Pabėgėliai laukiami“). Neseniai grupelė šalies policininkų „Facebook“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kurį socialinio tinklo vartotojai peržiūrėjo mažiausiai pusę milijono kartų. Tame įraše pareigūnai kvietė nuo karo ir persekiojimo bėgančius asmenis atvykti į Švediją. Jie tikino, kad šioje šalyje su visais žmonėmis elgiamasi pagarbiai ir oriai. Tiesa, neaišku, ar ilgai galios tas draugiškas kvietimas. Juk viskas turi ribas.

Regis, Vokietijos kantrybė jau trūko, nes šią savaitę valstybė laikinai įvedė pasienio kontrolę. Taip ji siekia sumažinti per Austriją plūstančių migrantų srautą. Švedijoje taip pat jau galima įžvelgti pokytį rodančių ženklų. Prieš imigraciją nusiteikusi Švedijos demokratų partija prieš dešimtmetį buvo laikoma pernelyg radikalia, kad galėtų dalyvauti valstybės valdymo procese, bet pernai vykusiuose parlamento rinkimuose ji surinko 13 proc. gyventojų balsų. Dabartinės apklausos rodo, kad šios politinės jėgos populiarumas šalyje didėja – apie ją palankiai jau atsiliepia kas penktas švedas. Kai kurių ekspertų manymu, migrantų banga kelia pavojų, tad tradiciškas proeuropietiškas partijas netrukus gali pakeisti nacionalistinės, ksenofobiškos ir antieuropietiškos politinės jėgos.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"