TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Korėjos pusiasalyje įtampa atslūgo

2015 08 26 6:00
Šiaurės ir Pietų Korėjos derybininkai spaudžia vienas kitam rankas. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Šiaurės ir Pietų Korėja baigė daugiau kaip 40 valandų trukusį derybų maratoną ir nusprendė sumažinti įtampą. Nesutariančios šalys buvo atsidūrusios prie ginkluoto konflikto slenksčio.

Šiaurės Korėja pareiškė apgailestaujanti dėl neseniai įvykusių incidentų pasienyje, kai užlipę ant sausumos minų, kurias neva padėjo šiauriečiai, buvo sužaloti du Pietų Korėjos kariai. Šis Šiaurės Korėjos žingsnis daugeliui pasirodė netikėtas ir stebinantis.

Tuo metu Pietų Korėja pažadėjo išjungti garsiakalbius, kuriais per sieną buvo transliuojami propagandiniai pranešimai (naujienos, orų prognozės, populiarioji muzika). Abi šalys taip pat susitarė ateinantį mėnesį atnaujinti šeimų narių, išskirtų 1950–1953 metų Korėjos karo, susitikimus.

Pietų Korėjos gynybos ministerija nurodė, kad kariuomenės parengtis išliks aukšto lygio tol, kol bus patvirtina, jog kaimynė atšaukė karo padėtį. „Sustabdėme transliacijas, bet esame budrūs ir stebime Šiaurės Korėjos kariuomenės dalinių judėjimą“, – sakė vienas ministerijos atstovų.

Pietų Korėjos aktyvistai sekmadienį piktinosi kaimynės veiksmais. / AFP/Scanpix nuotrauka

Formaliai tebekariauja

Praėjusią savaitę pasienyje įsiplieskė retas artilerijos susišaudymas. Jį esą išprovokavo keli Šiaurės Korėjos paleisti sviediniai vieno propagandos dalinio link. Pietų Korėja atsakė iššaudama dešimtis sviedinių iš 155 mm kalibro haubicų. Beveik visi abiejų šalių paleisti sviediniai krito savose teritorijose demilitarizuotoje zonoje – 4 km pločio ruože palei jų faktinę skiriamąją liniją.

Tiesioginiai susišaudymai Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienyje labai reti. Pasak ekspertų, abi valstybės supranta didelio masto konflikto tarp jų grėsmę. Kaimynės formaliai tebekariauja pastaruosius 65 metus. 1950–1953 metų Korėjos karas baigtas tik paliaubomis, bet oficiali taikos sutartis niekada nebuvo pasirašyta.

Po ketvirtadienio incidento Šiaurės Korėja tiesioginiu kariniu telefono ryšiu paskelbė Seului 48 valandų ultimatumą – pareikalavo išmontuoti garsiakalbius, kitaip pagrasino imtis karinių veiksmų. Šiaurės Korėja tūžo, nes tos transliacijos kėlė pavojų režimui. Pranešimų prisiklausę kariai, tarnaujantys pasienyje, galėjo suabejoti savo lyderio Kim Jong-uno autoritetu. Pietų Korėjos gynybos ministerija šiam ultimatumui neteikė daug reikšmės ir pareiškė, kad transliacijos bus tęsiamos.

Tiesioginiai susišaudymai Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienyje labai reti. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Įtampą išsklaidė derybos

Ilgiau kaip dešimtmetį tylėję didžiuliai garsiakalbiai, Seului apkaltinus Pchenjaną dėl incidento pasienyje, neseniai vėl buvo įjungti. Rugpjūčio pradžioje du patruliuojantys Pietų Korėjos kariai buvo sužaloti sprogus sausumos minoms. Pietinė šalis reikalavo atsiprašyti, o šiaurinė neigė esanti kaip nors su tuo susijusi ir grasino smogti Seulo propagandos daliniams kitapus sienos.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas įsakė priešakiniuose koviniuose daliniuose paskelbti aukščiausio lygio parengtį. Pietų Korėjos kariuomenėje taip pat buvo paskelbta kovinė parengtis, o prezidentė Park Geun-hye sušaukė skubų Nacionalinės saugumo tarybos susirinkimą ir nurodė griežtai atsakyti į bet kokias kitas provokacijas.

Siekiant išsklaidyti pusiasalyje tvyrančią įtampą šeštadienio vakarą Panmundžomo kaime, kuriame 1953 metais pasirašyta Korėjos karo paliaubų sutartis, buvo surengtos derybos. Jos prasidėjo likus nedaug laiko iki Pchenjano nustatyto galutinio termino išmontuoti pasienyje esančius garsiakalbius. Per šį susitikimą Pietų Korėjos prezidentūros nacionalinio saugumo vadovas Kim Kwan-jinas ir suvienijimo ministras Hong Yong-pyo sėdo prie derybų stalo su Šiaurės Korėjos liaudies armijos vyriausiuoju politiniu pareigūnu Hwang Pyong-so ir Darbo partijos sekretoriumi Kim Yang-gonu, atsakingu už santykius su Seulu. Analitikų nuomone, Hwang Pyong-so yra Šiaurės Korėjos antras aukščiausio rango pareigūnas po šalies lyderio Kim Jong-uno.

Mėginimas atkreipti dėmesį

Tarptautinė bendruomenė jau įpratusi prie Šiaurės Korėjos itin agresyvaus žvanginimo ginklais. Iš pažiūros paskutinę minutę priimtas sprendimas pradėti derybas patvirtino daugelio spėjimą, kad tai tėra dar vienas Pchenjano mėginimas atkreipti į save dėmesį. „Panašiai buvo jau kelis kartus, bet tai nereiškia, jog visi šie veiksmai nėra pavojingi“, – sakė Seule įsikūrusio Korėjos universiteto Šiaurės Korėjos studijų profesorius.

Šiaurės Korėja griebdavosi tokių veiksmų ir anksčiau, ypač kai smarkiai padidėdavo įtampa tarp abiejų šalių. Pastarąjį kartą tai nutiko 2013 metais, kai Kim Jong-unas paskelbė karo su Pietų Korėja padėtį. Kai kurie ekspertai pažymi, jog taip Pchenjanas primena Seului ir Vašingtonui, kad regione irgi yra svarbus žaidėjas. Maža to, Šiaurės Korėjos valdžia palaiko savo piliečių budrumą.

Kiti aiškina, kad Pietų Korėja galėtų labiau pasistengti gerindama santykius su savo kaimyne šiaurėje. Praėjusią savaitę Seulas kaip tik pradėjo didelio masto karines pratybas su JAV, ir jos įsiutino Pchenjaną. Tačiau Pietų Korėjos šalininkai nesupranta, kodėl reikėtų pataikauti valstybei, kuri grasina panaudoti branduolinį ginklą ir paversti Seulą ugnies jūra.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"