TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Korsika nenori tapti prarastu rojumi

2009 09 10 0:00
Į laukinius Korsikos paplūdimius beatodairiškai kėsinasi visokio plauko spekuliantai ir nekilnojamojo turto vystytojai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors Korsika yra vienas skurdžiausių Prancūzijos regionų, jos žmonės sukilo į kovą su nežabota turizmo plėtra saloje. Gyventojai nenori betonuotų pakrančių ir miestų vaiduoklių, kurie pasibaigus trumpam vasaros sezonui kiaurus metus stūkso tušti.

Korsikos pietinės pakrantės gyventojai pakilo į žūtbūtinį mūšį, kad apgintų laukinį savo kraštą. Į salos piečiausią Bonifacijaus smaigalį kėsinasi visi, pradedant vietiniais ir baigiant Nicolas Sarkozy draugais Paryžiuje. Vietos aktyvistė Vincente Cucchi teisme siekia uždrausti statyti vilas, kurios naikina neliestus nuostabaus grožio salos krantus. Viena jos pergalių - atmestas Jacques'o Seguelos, publicisto, supažindinusio Prancūzijos prezidentą su Carla Bruni, vasarnamio statybos projektas.

Planas ekonomikai paskatinti

Ginti įstatymus šioje Viduržemio jūros saloje, kurioje veikia klanai, mafija ir nepriklausomybės siekiantys ginkluoti separatistai, veši protekcionizmas, o spekuliacijos yra greitas būdas užsidirbti, nėra lengva. Dažnai reikalai sprendžiami tiesiog nužudymu. Grasinimų mirtimi gauna ir V.Cucchi. Vietiniai vadina šią moterį drąsuole, bet ji sako tiesiog neturinti kito pasirinkimo, kitaip Korsika taps prarastu rojumi.

Kova dėl šios laukinio grožio salos pasiekė ir valdžios viršūnes Paryžiuje. Per 100 mylių nuo Prancūzijos krantų nutolusi Korsika yra vienas iš nedaugelio dar nesugadintų kampelių Viduržemio jūros vakaruose. Dėl griežtų Prancūzijos pakrančių apsaugos taisyklių ir smurtinio separatizmo kalnuota sala tebeišlaikė ilgus paplūdimius, juose nepridygo daugiaaukščių kurortų. Tačiau vietos valdžia, kuriai dabar vadovauja N.Sarkozy dešiniųjų partijos narys, pasiūlė naują 20 metų plėtros planą. Jis esą turėtų paskatinti salos ekonomiką. Pagal planą saugomose pakrantėse bus leista statyti kur kas daugiau pastatų. Aplinkosaugininkai įspėja, kad Korsikai gresia toks pat košmaras, koks ištiko Maljorką ir Prancūzijos Žydrąją pakrantę.

Separatistai grasina mirtimi

Prieš šį planą stojo judėjimas, kurį sudaro apie 80 įvairių grupių, tarp jų - profesinės sąjungos ir ekologai. Į ginčą įsivėlė ir salos nacionalistai bei separatistai. Pastarieji nepritaria statybų plėtrai, nes mano, jog tai pakirs gyventojų tautinį identitetą. Ginkluota separatistų grupė FLNC-UC prisiėmė atsakomybę už 14 sprogdinimų, įvykdytų pastarąjį pusmetį, ir mirtimi pagrasino salą valdantiems politikams, jei šie neatsisakys statybų planų. Savadarbės bombos dažnai padedamos tuščiuose vasarnamiuose.

Užsienio turistai saloje laukiami, tačiau ne "užsieniečiai iš Prancūzijos", nes jie nori Korsikoje įsigyti žemės. Korsikos nacionalistai įsiveržė į N.Sarkozy draugo, aktoriaus Christiano Clavier vasarnamį ir sode prie baseino surengė protestą prieš atvykėlių atostogų namus, kurių saloje daugėja. Šv. Julijos įlankoje, pietinėje salos dalyje, jau pridygo turizmui skirtų pastatų, prabangių vilų, restoranų ir kavinių, kurios visos stūkso tuščios pasibaigus tik 2 mėnesius trunkančiam vasaros sezonui. Vietiniai vadina šiuos kvartalus vaiduoklių miestu. "Korsikiečiams vis sunkiau gyventi savo kaimuose. Tai katastrofa, kuri gali sunaikinti pačią tautą, priversti palikti salą", - sako nacionalistų politikas Jeanas Guy Talamoni.

Už protingą turizmą

Nors Korsika garsėja kaip itin brangi, tik turtuoliams skirta vieta, ši sala yra vienas skurdžiausių Prancūzijos regionų. Dauguma gyventojų - vyresni žmonės, išlaikomi valstybės. Turizmas kasmet pelno salai 1,3 mlrd. eurų, bet 10 proc. gyventojų gauna nepaprastai menkas pajamas. Žmonės sutinka, kad salos ekonomiką reikia plėtoti, bet tai negali lemti vien nežabotas turizmas ir spekuliacijos žeme bei nekilnojamuoju turtu.

Plano gynėjai tikina, esą jis tiesiog atvers Korsiką investuotojams. Statybos bus leidžiamos tik 10 proc. nuostabių, dabar saugomų vietų. Oponentai tuo netiki. Pasak jų, šis skaičius gerokai didesnis, o pats planas tik dar labiau paskatins spekuliacijas.

Gerard'as Bonchristiani, buvęs žvejys, ginantis visuomeninius paplūdimius ir pakrančių gamtą, tvirtina: "Protingas turizmas reiškia pusiausvyrą, o ne betonuotą pakrantę. Reikia atsižvelgti į tai, kokioje visuomenėje norime gyventi. Čia žmonės instinktyviai prisirišę prie žemės. Mes mėgstame sakyti: "Ne tu gyveni Korsikoje, o Korsika gyvena tavyje."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"