TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Korupcijos dėmę sunku nuplauti

2008 09 19 0:00
Vien P.Loescherio entuziazmo kompanijai pertvarkyti nepakanka.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jau daugiau kaip metai, kai Lietuvoje gerai žinomam vokiečių koncernui "Siemens" vadovauja Peteris Loescheris. Šis austras pasiryžęs jį pertvarkyti, modernizuoti ir pasistengti, kad būtų pamirštas kyšių bei korupcijos skandalas. Tačiau jis giliai įsigėrė į žmonių sąmonę.

Praėjusių metų gegužę P.Loescheris tarsi iš niekur išdygo tarp orių "Siemens" stebėtojų tarybos narių centrinėje kompanijos būstinėje Miunchene. Čia pasaulinis koncernas parduoda jėgaines, vėjo turbinas, geležinkelio įrangą, šaldytuvus, magnetinio rezonanso tomografus ir elektros lemputes.

Iki to laiko JAV farmacijos kompanijoje "Merck" dirbęs P.Loescheris pakeitė Klausą Kleinfeldą, visų mėgstamą ir sėkmingai dirbusį "Siemens" auklėtinį. Tačiau būtent tai ir sužlugdė jį, o kyšių afera metė juodą šešėlį ant 160 metų pramonės giganto. Bavarijos prokurorai tyrė jo vadovų ir vadybininkų, kurie kyšiais ir milžiniškais konsultantų honorarais mėgino dar labiau padidinti telefono įrenginių, jėgainių ir kitos "Siemens" pelnytai garsinančios produkcijos pardavimo apimtį.

Kelis mėnesius koncerno vadovus spaudė, milijardinėmis baudomis grasino ir Amerikos biržų priežiūros organizacija SEC. Todėl Stebėtojų taryba suabejojo K.Kleinfeldo galimybėmis toliau vadovauti "Siemens". Tačiau dabar paaiškėjo, kad nereikėjo skubėti atleisti K.Kleinfeldo. Šiuo metu jis vadovauja Amerikos aliuminio koncerno "Alcoa" direktorių tarybai ir tebėra laikomas nepriekaištingos reputacijos specialistu.

Nelengva tapti "zymensiečiu"

Naujasis "Siemens" vadovas 49 metų P.Loescheris prisistatydamas personalui pareiškė, kad jam "didelė garbė būti "zymensiečiu". Koncerne tai reiškia tam tikrą garbės titulą. Būti "zymensiečiu", vadinasi, priklausyti šeimai. Tačiau P.Loescheris niekada šeimai nepriklausė.

Jis, miškininko ir pjūklų gamyklos savininko sūnus, anksti paliko gimtąją Austriją. Tėvynėje P.Loescheris buvo Kernteno tinklinio komandos kapitonas, dirbo slidinėjimo treneriu. Kolegos prisimena, kaip jis vaikščiojo užriesta nosimi, tačiau nebuvo arogantiškas.

P.Loescheris norėjo padaryti karjerą, todėl Vienoje studijavo ekonomiką. Po kurio laiko, gavęs stipendiją, išvyko į Honkongo universitetą, o dar vėliau tobulinosi Harvarde. Vienintelis jo darbas tėvynėje - "Swarowski" blizgučių manufaktūroje.

Kartą draugė supažindino P.Loescherį su vokiečių personalo konsultantu Gerhardu Kienbaumu, kuris turėjo vilą prie Verterio ežero. Po keturių valandų pokalbio Harvardo absolventas pasirašė savo pirmąją sutartį. Jis turėjo kurti visų įmonių, kurias konsultavo G.Kienbaumas, racionalizavimo planus. "Peteris įgyvendindavo projektus visiškai nieko nebijodamas ir nesijaudindamas", - prisimena G.Kienbaumas.

Po trejų metų laisvai angliškai kalbančiam ir italų, prancūzų bei ispanų kalbas mokančiam P.Loescheriui ėmė trūkti erdvės. Todėl 1988-aisiais jis jau buvo atsakingas už farmacijos milžino "Hoechst" veiklos planavimą, ir vis lipo karjeros laiptais aukštyn.

P.Loescheris nesielgė įžūliai, visada buvo po ranka. Jis nesistengė išstumti vyresniųjų ir nesipuikavo jaunyste. Todėl nepraėjus nė metams "Hoechst" vadovybė išsiuntė P.Loescherį į JAV, o paskui - į Barseloną. Čia jis pirmą kartą pats pradėjo vadovauti koncerno antrinei įmonei.

Barselonoje P.Loescheris sutiko Martą Montal, su kuria prieš daug metų Londone drauge lankė kalbos kursus. Martos tėvas Augusti Montali jaunesnysis ir senelis Augusti Montali buvo Barselonos futbolo klubo prezidentai, t. y. "šventieji".

Būti "barseloniečiu", Katalonijos klubo nariu, reiškia maždaug tą patį, kaip ir būti "zymensiečiu". P.Loescheris netrukus vedė Martą, o paskui prasidėjo šeimos klajonės. Iš Barselonos Loescheriai išvyko į Prinstoną, iš ten grįžo į Frankfurtą, paskui išvažiavo į Londoną. Tokijuje Peteris puikiai išmoko japonų kalbą, Londone susidraugavo su Glinderburgo operos festivalio įkūrėjų šeima. Netrukus dvi dukteris ir sūnų auginantiems Loescheriams teko persikelti į JAV. "Mano šeima - daugiakultūrė", - mėgsta sakyti P.Loescheris, paklaustas apie šeimą. Kitas nuolat jo kartojamas sakinys - apie žmoną: "Marta nuostabi moteris."

Bejėgis prieš sustabarėjimą

P.Loescherio specializacija - sveikatos klausimai. Prieš tapdamas "pasaulinės sveikatos prezidentu" kompanijoje "Merck", jis buvo vienos didžiausių farmacijos įmonių "Aventis" direktorių tarybos pirmininkas ir "General Electric", "Siemens" konkurentės, vyriausiasis vykdomasis vadovas. Peteris visiems darė įspūdį puikia laikysena. "Nuostabus žmogus", - pagalvodavo bet kuris pašnekovas, kai po kiekvienos jo ištartos frazės P.Loescheris reikšmingai pakeldavo antakius.

Tačiau Amerikos rytuose austras nuobodžiavo - jam trūko iššūkių. Todėl gavęs kvietimą iš Miuncheno, P.Loescheris viską metė ir išskubėjo gesinti "Siemens" gaisro. Sklando gandai, kad jis buvo pareiškęs, jog išeina, dar prieš pasirašydamas naują darbo sutartį, kuri garantavo jam 4,4 mln. eurų atlyginimą per metus. Žmonai Peteris pažadėjo, kad šis kraustymasis bus paskutinis.

Tačiau greitai P.Loescherio entuziazmas ėmė blėsti. Jis tikėjosi galėsiąs greitai pertvarkyti "Siemens", bet Vokietija - ne Amerika. Pradžioje koncerno senbuviai vadino naująjį vadovą "autistu" ir stebėjosi jo darbo stiliumi bei reikalavimais: P.Loescheris pats siųsdavo elektronines žinutes, o valdybos ir tarybos narius spontaniškai kviesdavo pasitarti į savo kabinetą net vakare, devintą valandą!

"Siemens" per ilgus metus buvo susidaręs klampus, veiklą stabdantis padalinių ir skyrių vadovų sluoksnis, kuriam tai buvo nepriimta. Iš pradžių per valdybos posėdžius P.Loescheris jausdavosi tarsi Herbertas von Karajanas, vadovaujantis milžiniškam orkestrui. Jis taip ir nesulaukdavo atsakymo į savo klausimus, kas už ką atsako. Kiekvieną penktadienį "Siemens" šefas gaudavo Amerikos "Debevoise & Plimpton" kanceliarijos, kuri stebėtojų tarybos įsakymu ieškojo galimos korupcijos įrodymų koncerno padaliniuose, pranešimus. 470 korupcijos atvejų tyrimas jau kainavo kompanijai 650 mln. eurų, 123 darbuotojai buvo nukreipti į amnestijos programą, 130 - atleisti.

Vadovas, nenorintis revoliucijos

Apie naująjį "Siemens" vadovą nuo pat pradžių buvo kalbama tik gerai. P.Loescheris nepanoro gyventi įprastame vilų rajone, todėl savaitgalį dviračiu sukdavo į Miuncheną (tuo labiausiai buvo nepatenkinti jo asmens sargybiniai), kol pagaliau miesto pietuose rado senovinį namą. Visi atkreipė dėmesį, kad naujasis "Siemens" bosas nepanašus į pirmtakus, nors didžiai juos gerbia. P.Loescheris aiškiai išdėsto savo nurodymus ir nepripažįsta jokių sentimentų juos įgyvendinant. Kartais įsiutęs spiria į šiukšliadėžę.

Kai vos pradėjęs eiti naujas pareigas kaip Vokietijos delegacijos narys važiavo su Angela Merkel į Indiją, kanclerė jį pristatė Indijos prezidentui. Vyriausybinė delegacija pastebėjo pasišiaušusį P.Loescherio pakaušį, nes jis vis pamiršdavo pasišukuoti, ir tuoj padarė išvadą: gabus vyras, bet nemoka savęs pateikti.

P.Loescheris mėgsta kartoti: "Mums nereikia revoliucijos, tik evoliucijos." Valstybės vadovo tonu kalbėdamas su koncerno klientais, padalinių vadovais ar darbuotojais jis nepraleidžia progos pabrėžti: "Manau, negali būti jokių kompromisų, aš už švarų verslą."

Nors dirba "Siemens" kiek daugiau nei metus, P.Loescheris puikiai pažįsta savo karalystę, turinčią 430 tūkst. darbuotojų, žino smulkiausias gamybos detales, o šnekėdamas apie buities prietaisus net užsisvajoja. Pavasarį jis pareiškė, jog reikės sumažinti personalą, ir profsąjungos vadai išsigando, kad gali būti atleista 10 tūkst. žmonių. P.Loescheris be didelių emocijų sumažino koncerno veiklos sritis, paliko tik pramonę, energetiką ir sveikatą. Atitinkamai ketina pertvarkyti ir vadovų piramidę. "P.Loescheris pirmiausia gerokai papurtė medį ir pabaidė didelį paukštį", - sakė profsąjungos pirmininkas Ralfas Heckmannas. Kai naujasis "Siemens" vadovas supažindino pavaldinius per susirinkimą su būsimos pertvarkos planais, R.Heckmannas ir jo kolegos pagrasino: "Jei ketinate viską naikinti, mes jus nuversime..." Tačiau P.Loescheris džiugiai atsistojo, paspaudė ranką darbininkų vadui ir iškilmingai pažadėjo, kad to nebus. Nuo tada R.Heckmannas vadina "Siemens" bosą džentelmenu.

Kol kas P.Loescheris savo pažado laikosi: naikina tik tas sritis, kuriose kiti dirba greičiau ir geriau. Tačiau jo noras dirbti skaidriai, garbingai ir atvirai sukėlė kolegų būgštavimus, kad padidės įmonės pažeidžiamumas, nes per tuos metus "Siemens" akcijos kaina sumažėjo 31,48 proc. - nuo 108 iki 74 eurų. Be to, nors P.Loescheris, pradėjęs savo evoliucijos programą, be gailesčio geni senąjį "Siemens" medį, gerų žinių nedaug. Buvęs korupcijos skandalas ir teismo procesai užgožia visus pranešimus apie koncerno sėkmę.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"