TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Korupcijos nuodai graužia Ukrainą iki pat viršūnių

2016 02 09 6:00
Vakarų diplomatai 40 metų technokratą Aivarą Abromavičių laiko vienu pagrindinių reformų šalininkų Ukrainos vyriausybėje - jis tiki ateitimi, kurios nusipelnė tos šalies žmonės. Reuters/Scanpix nuotraukos

Iš Ukrainos ekonomikos ministro pareigų atsistatydinęs lietuvis Aivaras Abromavičius perspėjo, kad senosios jėgos bando stabdyti struktūrines reformas, ir paragino sukurti technokratų vyriausybę, jei šalis nori išlaikyti Vakarų paramą.

„Atlikta daug gerų darbų, bet pokyčiai, deja, nėra neatšaukiami, – sakė ministras vakar paskelbtame interviu britų dienraščiui „The Financial Times“. – Didelį nerimą kelia kai kurių senųjų jėgų mėginimai išardyti daugybę gerų dalykų.“

„Senosiomis jėgomis“ A. Abromavičius vadina ne vien oligarchus. „Akivaizdu, kad, deja, kai kurie artimiausi prezidento ir premjero sąjungininkai, kritikuojami vietos ir tarptautinės žiniasklaidos, kišosi į valstybės valdomų korporacijų verslą. Mano atveju tie vaikinai iš esmės bandė perimti dalį ministerijos, brutaliu būdu paskirdami savo žmones“, – kalbėjo A. Abromavičius. Ir atskleidė, kad jam buvo nurodyta konkretų žmogų paskirti viceministru, o šią žinią perdavė asmuo, prisistatęs prezidento Petro Porošenkos ilgamečio verslo partnerio Ihorio Kononenkos patikėtiniu. A. Abromavičiaus įsitikinimu, tokį veiksmą sukėlė gamtinių dujų įmonės „Naftogaz“ perdavimas jo vadovaujamai ministerijai.

Lietuvis perspėjo, kad Ukrainai dėl prarandamo pasitikėjimo ne tik valdžios įstaigomis, bet ir reformų procesu bei politiniu elitu, gresia krizė. Technokratai galėtų sudaryti veiksmingą vyriausybę, tačiau ją turėtų paremti atitinkami Ukrainos parlamentinių partijų susitarimai. „Mūsų Vakarų partnerių parama mažėja, todėl svarbu pasinaudoti šia galimybe pasitikėjimui susigrąžinti“, – tvirtino atsistatydinęs ministras.

A. Abromavičius – jau ketvirtas iš Ukrainos vyriausybės po 2014-aisiais įvykusios Maidano revoliucijos pasitraukęs ministras, kuris buvo nusiteikęs vykdyti reformas. Vakarai tai įvertino kaip rimtą signalą, kad reformos Kijeve stringa.

Ukrainos prezidentui artimą parlamentarą Ihorį Kononenką atsistatydinęs Aivaras Abromavičius įvardijo kaip konkretų žmogų, blokuojantį reformas.

Marionete nebus

Ukrainos pilietybę turintis A. Abromavičius parašė atsistatydinimo pareiškimą praėjusią savaitę. Kartu su juo iš vyriausybės pasitraukė dar 4 ministrai, bet vėliau persigalvojo. Kol kas Arsenijaus Jaceniuko kabineto likimas neaiškus. Vasario 16-ąją vyriausybė turės parlamente atsiskaityti už metų darbą. Tada ir paaiškės, ar ją bus mėginama pertvarkyti.

A. Abromavičiaus sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų Ukrainoje: vieni suprato ir palaikė ministrą, kiti sakė, kad jis pabėgo iš mūšio lauko. Pats lietuvis savo pasitraukimą paaiškino labai konkrečiai: „Nenoriu būti oligarchų priedanga.“ A. Abromavičius džiaugėsi, kad jo atsistatydinimas buvo kaip šaltas dušas politinei valdžiai, ir mano, jog derybos, kuriomis siekiama prikalbinti jį ir kitus ministrus likti postuose, gali paspartinti reformų vyksmą.

Netikėtas ministro poelgis sulaukė daug dėmesio Vakaruose. Čia jau senokai nuogąstaujama, kad Ukrainoje vėl gali kilti chaosas, jei A. Jaceniuko vyriausybė žlugs ir šalyje bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai. Daugelis ukrainiečių to norėtų, nes, nusivylę naująja valdžia, politikais ir reformomis, pasigenda realių permainų ir nemato, kad korupcijos mažėtų.

Devynių valstybių, įskaitant JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, diplomatai pareiškė esą susirūpinę ir nusivylę bei paragino Ukrainos lyderius atmesti smulkmeniškus nesutarimus, savanaudiškus interesus ir imtis šaliai būtinų reformų.

Nepajudinami prezidento draugai

A. Abromavičius ir anksčiau yra minėjęs, kad korupcijos mastas jį nustebino, ypač tokiose struktūrose kaip muitinė ir mokesčių inspekcija. Lietuvis taip pat buvo perspėjęs, jog reformos toli nepasistūmės, kol jos neįvyks teisinėje sistemoje, ragino keisti prokurorą.

Ir iš tiesų Ukrainos prokuratūra, pasak Kovos su korupcija centro vadovės Darjos Koleniuk, pastaruosius 20 metų buvo it koks prekybos centras, į kurį atėjęs bet kuris politinis vadovas arba įtakingas verslininkas susimokėjęs galėjo gauti teisminį varžovo persekiojimą. Visos pastangos reformuoti prokuratūrą susiduria su aktyviu dabartinio prokuroro Viktoro Šokino pasipriešinimu. „V. Šokinas yra tiesiogiai atsakingas už reformų žlugdymą ir niekinį kovos su korupcija rezultatą“, – įsitikinęs prokuroro pavaduotojas Vitalijus Kasko.

Į šį postą V. Šokiną, savo seną sąjungininką ir draugą, paskyrė prezidentas P. Porošenka. Nei visuomenės pasipiktinimas, nei JAV viceprezidento Jo Bideno spaudimas neprivertė Ukrainos vadovo pakeisti savo nuomonės. Kaip teigia politologai, P. Porošenka bijo, kad kokia nors kita politinė grupuotė užvaldys šį postą. Kažin ar jis tiki, jog Ukrainoje turi būti nepriklausomas teisingumas. P. Porošenka, pats būdamas stambus verslininkas, jau 20 metų yra senosios politinės sistemos dalis. Praėjus dvejiems metams po Maidano revoliucijos dar labiau ryškėja, kad Ukrainos aukščiausia valdžia – ne reformų varomoji jėga, o trukdis.

Parlamento narys iš Petro Porošenkos bloko I. Kononenka, kurį A. Abromavičius apkaltino reformų blokavimu ir pastangomis sukišti savo žmones į svarbiausius valstybinių įmonių ir ministerijos postus, taip pat yra senas P. Porošenkos partneris ir draugas, vienas „pilkųjų kardinolų“, kuriems ryšiai su valdžia leidžia kontroliuoti šimtus valstybės įmonių, daugiausia pelningame energetikos sektoriuje. I. Kononenką, kaip ir visus deputatus, nuo tyrimų saugo parlamentaro neliečiamybė.

Per protestą prie parlamento aktyvistai vaizdavo, kaip prezidentas Petro Porošenka meta į unitazą kriminalines bylas. Taip jie norėjo pasakyti, kad valdžia pati yra korumpuota. Akcija surengta pernai, bet nuo to laiko niekas nepasikeitė.

Niekas nenuteistas už korupciją

„Vakarai manė, kad P. Porošenka ir A. Jaceniukas vienas kitą kontroliuos. Iš tikrųjų jie tik pasidalijo įtakos sritis“, – sakė „Le Monde“ žurnalistas ir deputatas Sergejus Leščenka. Vienas artimas prezidento bendražygis anonimiškai leido suprasti, kad egzistuoja slapti šalies vadovų veiklos finansavimo kanalai. Ir taip bus, kol politinio gyvenimo finansavimas netaps skaidrus. Tam reikės laiko, nes tai ne asmenybių, bet visos sistemos problema.

Daugelis apžvalgininkų sutinka: Ukrainos politinė sistema taip sustabarėjusi, o valstybės institucijos tokios silpnos, kad iš esmės neįmanoma vadovauti šaliai atsisakius neskaidrių schemų, po kuriomis slepiasi tikrieji įtakos svertai. Pereiti nuo komunizmo prie kapitalizmo buvo kur kas lengviau, nei dabar padaryti galą korumpuotai oligarchinei sistemai.

Vienas Kijeve dirbantis Vakarų diplomatas apgailestaudamas pripažino, kad Ukrainos valdžia nesiima atsakomybės dėl reformų. Kai tik Vakarų spaudimas sumažėja arba valstybės kasa šiek tiek papildoma, reformos tuoj pat pamirštamos. Kitais žodžiais, paskolų meduolio, žadamo mainais į reformas, politika yra kur kas veiksmingesnė nei Ukrainos vadovų politinė valia. Diplomatą nustebino, kokių machinacijų sausio pradžioje griebėsi Ukrainos deputatai, kad tik metams atidėtų reikalavimą visiems pareigūnams internetu deklaruoti savo turtą ir pajamas. Ukrainos žiniasklaida demaskuoja daug korupcinių aferų, tačiau skandalai baigiasi nebent atsistatydinimu, bet ne nuosprendžiu.

Per pastaruosius dvejus metus nė viena stambi politikos ar verslo žuvis nebuvo nuteista už korupciją, ir net tyrimai, pradėti prieš Viktoro Janukovyčiaus laikų veikėjus, vyksta labai vangiai. Tik 7 proc. ukrainiečių teigia esantys patenkinti kovos su korupcija rezultatais. Dar kiti sako, kad korupcijos šiek tiek sumažėjo vien dėl to, jog ir pinigų nebėra tiek daug. Dabartinių valdininkų apetitas savo mastu neprilygsta tam, kas buvo V. Janukovyčiaus laikais, bet pati sistema iš esmės nė kiek nepasikeitė.

1991 metais nepriklausoma tapusi, tačiau kyšininkavimo apimta 40 mln. gyventojų turinti Ukraina yra viena blogiausiai veikiančios ekonomikos šalis Europoje. „Transparency International“ 2015 metų ataskaitoje pagal korupcijos suvokimo indeksą Ukraina užėmė 130 vietą tarp 168 valstybių.

Vakarų diplomatai pripažįsta, kad per dvejus pastaruosius metus Ukrainoje padaryta daugiau negu per ankstesnius dvidešimt penkerius. A. Abromavičiaus komandai pavyko pakeisti viešųjų pirkimų, kurie iki šiol buvo vienas didžiausių korupcijos šaltinių, tvarką. Policijos pajėgos performuojamos pagal sėkmingą Gruzijos pavyzdį. Tačiau pastangos diegti įstatymus į visas gyvenimo sritis yra kur kas lėtesnės.

Dar per anksti spręsti, ar dabartiniai Ukrainos lyderiai įveiks sunkumus ir žengs į priekį, ar bus istorijos nurašyti lygiai taip pat, kaip nevykę Oranžinės revoliucijos reformatoriai. Jei ukrainiečiams ir šįsyk nepavyks suvienyti jėgų bei sukurti sistemos, kurioje visi piliečiai galėtų klestėti ir būti laisvi, Rusija gaus progą įgyvendinti svajonę susigrąžinti Ukrainą į savo įtakos zoną.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"