TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kosmonauto žūtis ir N.Chruščiovo šokiai

2011 03 22 0:00
Prie kosmonauto V.Komarovo kapo.
LŽ archyvo nuotrauka

Balandžio mėnesį Jungtinėje Karalystėje pasirodys knyga, atskleisianti daug rusams nemalonių kosmoso užkariavimo paslapčių.

Knygos autoriai Jamesas Doranas ir Pierce'as Bisoni teigia jaučiantys moralinę pareigą pasakyti tiesą apie tai, kokia kaina Sovietų Sąjunga pasiekė stulbinamų laimėjimų kosmose. Jie pateikia faktų, kurie ištisus dešimtmečius buvo rūpestingai slepiami.

Knygoje "Starman: The Truth Behind the Legend of Yuri Gagarin" ("Žvaigždžių žmogus: tiesa, slypinti už Jurijaus Gagarino legendos") rašoma apie tragišką sovietų kosmonauto Vladimiro Komarovo žūtį 1967 metų balandžio 24 dieną. Jo pokalbius su Žeme užfiksavo JAV nacionalinio saugumo analitikas Perry Fallockas, tą lemtingą dieną buvęs Turkijoje esančioje amerikiečių radijo žvalgybos stotyje. P.Fallockas įrašė V.Komarovo pokalbį su tuomečiu SSRS ministrų tarybos pirmininku Aleksejumi Kosyginu. Įraše girdėti, kaip A.Kosyginas verkia ir sako pasmerktam kosmonautui, kad jis - didvyris. Jame girdimi ir paskutiniai V.Komarovo žodžiai - šauksmai ir prakeiksmai tiems, kurie jį įkišo į blogai pagamintą kosminį laivą.

Knygos autoriai teigia, jog iš anksto buvo žinoma, kad "Sojuz-1" nepatikimas - jo konstrukcijoje buvo aptikta mažiausiai 20 trūkumų, bet niekas neišdrįso apie tai pranešti Leonidui Brežnevui, tuo metu vadovavusiam Sovietų Sąjungos komunistų partijai. Žmonės bijojo būti atleisti, išsiųsti į "diplomatinę tremtį" arba perkelti į žemesnes pareigas. Kad erdvėlaivis nepatikimas, žinojo ir turėję juo skristi kosmonautai - dviejų vaikų tėvas V.Komarovas ir jo dubleris Jurijus Gagarinas.

Likus kelioms dienoms iki skrydžio, V.Komarovas KGB darbuotojui Venjaminui Rusajevui pasakė: "Iš šio skrydžio aš negrįšiu." V.Rusajevas paklausė, kodėl jis neatsisako skristi, juk turi dublerį. "Tuomet žus Jura, o jį mes turime saugoti", - atsakė V.Komarovas ir apsiverkė.

Pasirengimas skrydžiui, kuris turėjo būti skirtas bolševikų surengtos revoliucijos 50-mečiui, vyko pagal planą. V.Komarovui pakilus į orbitą, kitą dieną turėjo startuoti kitas kosminis laivas su dviem kosmonautais. Kosmose laivai turėjo susijungti, o V.Komarovas, perėjęs iš vieno laivo į kitą, sugrįžti į Žemę.

Tačiau kai 1967 metų balandžio 23 dieną "Sojuz-1" pakilo, iš karto prasidėjo bėdos. Kito laivo startas buvo atšauktas ir V.Komarovui nebeliko vilties sugrįžti į Žemę. Leidžiantis neišsiskleidė nusileidimo aparato parašiutas ir nuo smūgio į žemę sprogo varikliai. Tragedija įvyko virš Orenburgo. V.Rusajevas pasakojo, kad tarp pelenų ir nuolaužų buvo rastas sveikas tik žuvusio kosmonauto pėdos kaulas, visa kita buvo apanglėjusi beformė masė. Tačiau vis vien per surengtas valstybines laidotuves karstas buvo atidarytas ir tai, kas buvo jo viduje, nufotografuota.

Knygoje rašoma ir apie "bandomuosius žmones", su kuriais buvo atliekami siaubingi eksperimentai, kad tik SSRS pasiektų laimėjimų kosmose. Septintajame dešimtmetyje skrydžiams buvo rengiama per tūkstantį būsimų kosmonautų, iš kurių pusė neišgyveno. Joje aprašyta ir 1960 metų spalį įvykusi katastrofa. Tuomet likus kelioms minutėms iki dviejų pakopų tarpkontinentinės balistinės raketos R-16 paleidimo, raketa sprogo ir aukomis tapo beveik 200 žmonių. Ši katastrofa buvo slepiama nuo Vakarų 30 metų.

Knygos autoriai taip pat bando atsakyti į klausimą, kodėl žuvo pirmasis rusų kosmonautas J.Gagarinas. Tai galėjo atsitikti todėl, kad jis mėgo alkoholį, arba todėl, kad išpaikintas šlovės ėmė per daug savimi pasitikėti. J.Gagarinas mėgo daryti rizikingus piruetus ore, pakilęs už stratosferos ribų. Jis tai darė ir tą dieną, kai žuvo pilotuodamas "Mig", nes norėjo padaryti įspūdį lakūnams stažuotojams. Jam buvo 34-eri.

Knygoje minimas ir Nikita Chruščiovas. Kai tik rusų kosminės programos autoriai pasiekdavo kokį laimėjimą, jis imdavo šokti ant stalo, pildavo sau į gerklę degtinę ir traukdavo dainas apie socializmo pergalę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"