TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kosovą ištiko didžiausia krizė po nepriklausomybės

2014 11 04 15:43
AFP/Scanpix nuotrauka

Kaip tik tada, kai atrodė, kad Kosovas juda tam tikro stabilumo ir normalios padėties link, politikų ginčai ir nauji korupcijos skandalai įstūmė šią jauną Balkanų valstybę į didžiausią po nepriklausomybės paskelbimo politinę krizę.

Dėl spragos konstitucijoje šalis atsidūrė, regis, neišsprendžiamoje politinėje aklavietėje, kuri vis dėlto gali priversti rengti naujus rinkimus – vos penki mėnesiai po praėjusių rinkimų.

Konstitucijoje deklaruojama, kad daugiausiai vietų parlamente gavusi partija skiria parlamento pirmininką ir bando formuoti vyriausybę.

Tai dabartiniu atveju reiškia Kosovo demokratinę partiją (PDK), kuriai vadovauja buvęs partizanas Hashimas Thaci ir kuri šalį valdė nuo 2008 metų, kai buvo paskelbta jos nepriklausomybė nuo Serbijos.

Tačiau opozicinės partijos susibūrė į koaliciją ir ne kartą blokavo PDK paskyrimus į parlamento pirmininko postą ir bandymus formuoti vyriausybę.

Atrodo, kad išeities iš aklavietės nėra, nes konstitucijoje nenumatytas joks parlamento pirmininko paskyrimo terminas ar koks nors limitas dėl to, kiek kartų šį klausimą galima pateikti balsavimui.

PDK gal ir yra didžiausia partija, vis dar besidžiaugianti populiarumu, kurį jos lyderiai pelnė per sukilimą prieš Serbijos pajėgas 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, bet turėdama tik 37 deputatus 120 vietų parlamente turi mažai galimybių valdyti viena.

Jei aklavietė tęsis, ji gali suduoti „neatitaisomą smūgį“ Kosovo tarptautinėms pozicijoms, sako Prištinoje įsikūręs analitikas Belulas Beqajus.

„Kosovas praranda bet kokį panašumą į normalią šalį ir lėtai suka keliu žlugusios valstybės link“, – sakė jis.

ES korupcija

B.Beqajas nuogąstauja, kad Kosovas ir vėl bus priverstas grįžti prie JAV ir Europos diplomatų, kurie po karo kone smulkmeniškai tvarkė Kosovo politiką, teikiamos paramos.

Tačiau užsienio pasiuntinių Kosove patikimumu šią savaitę buvo smarkiai suabejota – pasigirdo kaltinimai, kad pareigūnai iš ES teisės misijos ėmė kyšius iš organizuotų nusikaltėlių gaujų.

Britų prokurorė iš Europos Sąjungos teisės viršenybės misijos (EULEX) Maria Bamieh apkaltino du savo kolegas 2012 ir 2013 metais ėmus kyšius už trijų baudžiamųjų bylų, tarp jų – bylos dėl nužudymo, panaikinimą.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad vyriausiajai prokurorei, Čekijos pilietei Jaroslavai Novotnai, taip pat italui Francesco Floritui buvo pasiūlyta po 350 tūkst. eurų.

EULEX bosai pažadėjo „nuodugnų tyrimą“, bet pirmas jų žingsnis buvo sustabdyti M.Bamieh įgaliojimus dėl įtarimų nutekinus slaptus dokumentus.

Poveikis ryšiams su Serbija

Šis chaosas gali žlugdyti viltis normalizuoti Kosovo santykius su Serbija, kuri niekada nesutiko su savo buvusios provincijos, kur gyvena daugiausia etniniai albanai, sprendimu atsiskirti.

Smurtas tarp serbų ir albanų per neseniai įvykusias futbolo rungtynes Belgrade priminė apie tebesitęsiančią etninę įtampą regione. Planuotas Albanijos premjero Edi Ramos vizitas Serbijoje – pirmasis toks per 68 metus – po to incidento turėjo būti atidėtas.

Tuo tarpu Kosove nacionalistinė Apsisprendimo partija ėmėsi svarbaus vaidmens opozicijos koalicijoje ir mainais už savo paramą reikalauja galimybės vadovauti deryboms su Serbija.

Tai kelia grėsmę ir taip kebliam procesui dėl abiejų valstybių svarbaus 2013 metų susitarimo detalių sureguliavimo. Pagal tą susitarimą Serbija sutiko leisti Kosovui valdyti save mainais į tolesnę įtaką serbų bendruomenei.

Analitikas Haki Abazi sakė, kad didelė kaltės už šią krizę dalis tenka balansavimo ties pavojinga riba politikai, kurią naudojo H.Thaci administracija.

„Krizių provokavimas yra vienintelis jų žinomas būdas valdyti, – sakė jis. – Pastaruosius aštuonerius metus charakterizavo klaidų virtinė“.

Ekonomistai nuogąstauja, kad aklavietė sutrukdys susitarti dėl kitų metų biudžeto, o tai sukels pavojų viešojo sektoriaus atlyginimams.

Kosove vidutinis mėnesio atlyginimas yra vos 350 eurų, o nedarbas – 35 procentai. Beveik pusė gyventojų, kurių iš viso yra 1,7 mln., gyvena skurde.

Reformos negali laukti kito politikavimo rato, mano B.Beqajas.

„Tokia skurdi šalis kaip Kosovas negali sau leisti rengti pirmalaikius rinkimus“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"