TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kosovas laukia pripažinimo

2008 02 19 0:00
Linksmybės sostinėje Prištinoje su naująja Kosovo vėliava.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pripažinti ar nepripažinti Kosovo nepriklausomybę? Tai - svarbiausias klausimas, suskaldęs Europos Sąjungos šalis. Tai - precedentas, parankus įvairiems atskilusiems ir nepripažintiems regionams, tačiau pavojingas valstybių vientisumui.

Sekmadienį Kosovo parlamentas balsavo už nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimą ir taip užbaigė ilgą krauju paženklinto buvusios Jugoslavijos subyrėjimo skyrių.

Nepriklausomybės deklaracijai, kurią perskaitė premjeras Hashimas Thaci, skelbiančiai, jog Kosovas yra "nepriklausoma ir suvereni valstybė", deputatai pritarė 109 balsais, prieštaraujančiųjų nebuvo. 11 etninių mažumų, tarp jų serbų, parlamentarų balsavime nedalyvavo. Vakar Kosovas oficialiai kreipėsi į pasaulio vyriausybes prašydamas pripažinti jo nepriklausomybę ir jau artimiausias valandas tikėjosi sulaukti pirmų teigiamų atsakymų. Pirmas Kosovą jau pripažino Afganistanas.

Serbija niekada nepripažins

Serbijos premjeras Vojislavas Koštunica, kelios minutės po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo, per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus pasmerkė albanų dominuojamą teritoriją kaip "netikrą valstybę". Pasak jo, Kosovą neteisėtai parėmė JAV, "pasirengusios dėl savo pačių karinių interesų pažeisti tarptautinę tvarką". Net provakarietišku laikomas prezidentas Borisas Tadičius, siekiantis integracijos į Europos Sąjungą, bet ne Kosovo kaina, pareiškė, kad Serbija niekada nepripažins Kosovo nepriklausomybės. "Serbija reagavo ir reaguos visomis taikiomis, diplomatinėmis ir legaliomis priemonėmis, kad anuliuotų šį aktą, kurį įvykdė Kosovo institucijos", - sakoma B.Tadičiaus pareiškime. Prezidentas pabrėžė, jog Serbija nesiims prievartos, ir tai vienintelis būdas, leisiantis toliau kovoti už šalies nedalomumą.

Protestas virto riaušėmis

Kosovo atsiskyrimo priešininkai sekmadienį surengė į riaušes peraugusias masines protesto akcijas didžiausiuose Serbijos miestuose Belgrade ir Novy Sade. Liudininkai teigia, kad Belgrade demonstrantų buvo daugiau nei tūkstantis, tarp jų daug apgirtusių jaunų žmonių. Jie žygiavo pro Serbijos vyriausybės ir JAV ambasados pastatus skanduodami "Kosovas - tai Serbija!" ir Amerikai priešiškus šūkius. Šimtai demonstrantų įsivėlė į susirėmimus su diplomatinės misijos pastatą apjuosusiais policininkais. Prieš tai jų būrys nusiaubė kelis restoranus, akmenimis, buteliais kūlė langus, apmėtė dabar ES pirmininkaujančios Slovėnijos pastatą. Per riaušes Belgrade sužeista daugiau kaip 20 žmonių, apie pusė jų - policininkai. Žmonės sužaloti lazdomis, akmenimis. Jungtinių Tautų (JT) ir ES biuruose, įsikūrusiuose Kosovo Mitrovicos mieste, kurio dauguma gyventojų - serbai, buvo svaidomos rankinės granatos.

Vieningos pozicijos nėra

ES užsienio reikalų ministrai vakar Briuselyje tarėsi dėl bendros pozicijos Kosovo nepriklausomybės klausimu, tačiau dideli nuomonių skirtumai kliudė pademonstruoti vieningą frontą.

Diplomatų nuomone, apie 20 šalių buvo pasiryžusios greitai pripažinti Kosovą. Tokios didelės šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija remia jo nepriklausomybę, bet mažiausiai 6 ES narės - Kipras, Graikija, Slovakija, Ispanija, Bulgarija ir Rumunija - leido suprasti, kad nesutiks nedelsiant pripažinti naujos valstybės.

"Labai svarbu, jog Serbija žinotų, kad ji nebus Rusijos dalis, kad ji bus Europos dalis", - sakė Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Moelleris. Italijos premjeras ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi taip pat pabrėžė, jog dabar Serbija neturėtų jaustis Europos apleista.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad Vokietija dar nepriims sprendimo dėl Kosovo pripažinimo, nes pirmiau svarbu "ES viduje turėti vienybės platformą, kuria remdamasi galėtų veikti kiekviena narė". Panašios pozicijos laikėsi ir Austrija. Jos diplomatijos vadovė Ursula Plassnik sakė, jog Austrija nebus nei pirma, nei paskutinė šalis, kuri pripažins Kosovo nepriklausomybę.

Į Briuselį atvykęs Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas buvo kategoriškas: Ispanija nepripažins Kosovo nepriklausomybės, nes "tuo nepaisoma tarptautinių įstatymų". Norint teisėtai atsiskirti reikia arba šalių susitarimo, arba JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, o JT Saugumo Taryba nesugebėjo sekmadienį priimti sprendimo dėl Kosovo. Sušaukti posėdį pareikalavo Rusija. Pasak jos nuolatinio atstovo JT Vitalijaus Čiurkino, vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas prieštarauja 1999 metais priimtai Saugumo Tarybos rezoliucijai dėl Kosovo, kurioje užfiksuota, kad kraštas bus valdomas JT misijai padedant.

Remdamiesi Kosovo precedentu nuo Gruzijos atsiskyrę Pietų Osetijos ir Abchazijos regionai jau kreipėsi į Maskvą prašydami pripažinti jų nepriklausomybę, tokius pačius prašymus ketina pateikti ir JT. Jei tarptautinė bendrija pripažins Kosovo nepriklausomybę, tai suteiks papildomų argumentų ir Kalnų Karabacho, kurio kontrolę siekia susigrąžinti Azerbaidžanas, nepriklausomybės šalininkams, apie tai būtinai primins ir Padnestrė. Dėl Kosovo nepriklausomybės džiaugiasi Čečėnijos kovotojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"