TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kosovas pajudėjo ES link

2015 10 28 6:00
Praėjusį penktadienį opozicija ketvirtą kartą paleido Kosovo parlamente ašarines dujas, protestuodama prieš ES remiamą sutartį su Serbija , o policija susirėmė su šimtais protestuotojų Prištinos gatvėse. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kosovas, neretai apibūdinamas kaip vagių ir nusikaltėlių valstybė, yra paskutinė Pietryčių Europos šalis, pasirašiusi asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Tačiau buvusi Serbijos sritis, kurioje iš tiesų veši korupcija, organizuotas nusikalstamumas ir skurdas, dar turi nueiti ilgą kelią iki visiškos narystės ES.

„Mums tai istorinė akimirka, istorinis žingsnis. Kosovas pradėjo negrįžtamą kelionę ES narystės link“, – sakė Kosovo integracijos į ES ministras Bekimas Collaku. Drauge su Kosovo premjeru Isa Mustafa jis vakar Strasbūre pasirašė ES stabilizacijos ir asociacijos sutartį. Jos tikslas – sukurti reikalaujamas sąlygas prieš pradedant derybas dėl Kosovo priėmimo į ES. Šia sutartimi Kosovas įsipareigojo vykdyti reikiamas reformas, o ES prisiėmė atsakomybę teikti šaliai papildomą paramą.

Kosovo vyriausybė žengė šiuos žingsnius nepaisydama daugybės kliuvinių, įskaitant pastarojo meto blokadas ir smurtą Kosovo parlamente. Čia opozicija kelis kartus paleido ašarines dujas, protestuodama prieš ES remiamą Kosovo vyriausybės susitarimą su Serbija, suteikiantį serbų gyvenamoms teritorijoms Kosove daugiau galių. Opozicija reikalavo, kad vyriausybė atšauktų susitarimą, nes mano, jog jis kelia pavojų Kosovo teritoriniam vientisumui. Opozicija nepritarė ne tik serbų mažumos autonominėms teisėms, bet ir sutarčiai, kuria galiausiai buvo nustatyta siena tarp Kosovo ir Juodkalnijos.

Nuo Kosovo karo 1999 metais ir ypač nuo nepriklausomybės paskelbimo 2008-aisiais šalis priėmė įstatymus, atitinkančius ES standartus, bet problema yra jų taikymas. „Tik konstitucinė valstybė ir stipri teisinė sistema gali pritraukti užsienio investuotojų. O užsienio investicijų labai reikia“, – sakė Kosovo komercijos rūmų pirmininkas Safetas Gerxhaliu.

Nėra tikslių duomenų, kiek albanų paliko Kosovą, bet jie sudaro didelę dalį migrantų, pastaruosius mėnesius plūstančių į Europą.

Vargšų prieglauda

Kosovas dažnai pavadinamas Europos vargšų prieglauda. Tarp šiuo metu Europą užplūdusių tūkstančių migrantų yra daugybė albanų iš Kosovo, mėginančių gelbėtis nuo beviltiško skurdo. Jame skendi apie 18 proc. Kosovo gyventojų – žmonės turi sudurti galą su galu mažiau nei už dolerį per dieną.

Pasaulio banko duomenimis, 2014 metais vidutinės pajamos vienam gyventojui Kosove sudarė apie 2600 eurų per metus. Oficialus nedarbo lygis didžiulis – 35 procentai. Perėjimas nuo planinės ekonomikos prie laisvosios rinkos vyko privatizuojant valstybinį turtą. Tačiau liberalizaciją lydi korupcija, taisyklių pažeidimai. Pernai Kosovo ekonomika augo maždaug 3 procentais.

Nors po nepriklausomybės paskelbimo padaryta tam tikra pažanga, Kosovo ekonomika tebėra silpna. Daugiau kaip 90 proc. prekių Kosove importuojama iš užsienio šalių. Apie 15 proc. bendrojo vidaus produkto sudaro kosoviečių pervedimai iš užsienio. Iš planinės ekonomikos paveldėtas biurokratinis aparatas veikia prastai. Kosovui sunkiai sekasi kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, į jį, įtariama, įsivėlę ir aukšto rango politikai.

Nuo 2007 iki 2013 metų ES skyrė Kosovui 673,9 mln. eurų finansinę pagalbą ir duos šaliai dar beveik tiek pat – 645 mln. eurų laikotarpiu nuo 2014 iki 2020-ųjų.

Gračanicos vienuolynas Kosove - UNESCO pasaulio paveldo vieta.

Nepripažįsta nepriklausomybės

Šiuo metu Kosovas neturi visos ES paramos. Kosovo nepriklausomybę yra pripažinusios 111 šalių, tarp jų 23 ES narės. Ispanija, Slovakija, Kipras, Graikija ir Rumunija pritaria ES asociacijos sutarčiai su Kosovu, bet nepripažįsta šios šalies nepriklausomybės. Ispanija ir Rumunija, turinčios savo separatistų, baiminasi, kad Kosovo pripažinimas joms gali būti pavojingas precedentas.

Integracijos į ES procesui kliudo įtempti santykiai su Serbija, kuri kategoriškai nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės. Serbijos ministras pirmininkas Aleksandaras Vučičius kaip „siaubingą“ apibūdino ES raginimą visiškai normalizuoti Serbijos ir Kosovo santykius. Pati Serbija nuo 2012 metų yra oficiali kandidatė į ES, pradėjusi derybas dėl narystės 28 valstybių bloke.

Serbija dažnai vartoja neapykantos kupiną retoriką Kosovo atžvilgiu, bet ketinimų atsiimti savo buvusią sritį nerodo, nes narystė ES Belgradui išlieka prioritetinė.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008-aisiais, po daugybės metų įtampos ir karo, kilusio subyrėjus Jugoslavijai. Slobodano Miloševičiaus vadovaujamai Serbijos armijai pradėjus vykdyti etninį valymą Kosove, NATO surengė bombardavimų kampaniją. Bombos krito ir ant Serbijos sostinės Belgrado.

Visoki Dečanų vienuolynas Kosove - UNESCO pasaulio paveldo vieta.

Krymas ir Kosovas nelygintini

Serbija laiko Kosovą savo istoriniu lopšiu, o Rusija mano, kad Vakarai tiesiog atplėšė Kosovą nuo Serbijos. Maskva mėgsta pasitelkti „Kosovo precedentą“ kalbėdama apie Abchaziją, Pietų Osetiją ir netgi Krymą: jei Kosovas galėjo atsiskirti nuo Serbijos, tai kodėl Pietų Osetija ir Abchazija negali atsiskirti nuo Gruzijos arba Krymas – nuo Ukrainos?

Prezidentas Vladimiras Putinas citavo Tarptautinio Teisingumo Teismo 2010 metų patariamąją nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės kaip Krymo atplėšimo pateisinimą. Tačiau Kosovo ir Krymo atvejai yra tokie skirtingi, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel šį palyginimą yra pavadinusi „gėdingu“.

Aiškinantis šį klausimą, pirmiausia dera pasakyti, kad Jungtinių Tautų (JT) Chartija, pripažįstanti suverenių valstybių teritorinį vientisumą, iš esmės nepripažįsta teisės vienašališkai atsiskirti, o tik tautų apsisprendimo teisę tais atvejais, kai ji paminama kolonijinio dominavimo arba užsienio okupacijos. Persekiojimai ir represijos Kosovo atveju koregavo šį požiūrį.

Šimtai tūkstančių albanų turėjo bėgti iš Kosovo nuo S. Miloševičiaus armijos. Nieko panašaus nevyko taikiame Kryme. Kosovas, kuriame 90 proc. gyventojų sudaro etniniai albanai, neturėjo jokios autonomijos, o visas Krymas Ukrainos sudėtyje ją turėjo kuo plačiausią, įskaitant savo parlamentą. Kosovas paskelbė nepriklausomybę tik beveik po dešimtmečio nevaisingų derybų su Serbija. Ir galiausiai, Albanija neprisijungė Kosovo, kaip Rusija Krymo, o V. Putino veiksmai Kryme, kur jis pasiuntė „žaliuosius žmogeliukus“, paskatino pavadinti jį „naujuoju Miloševičiumi“. Aneksuotame Kryme jau vyksta jo istorinių gyventojų – Krymo totorių – persekiojimas.

Aprauda paveldą

Neseniai Serbija ėmėsi internetinės kampanijos, kad sutrukdytų Kosovui prisijungti prie JT UNESCO kultūros organizacijos. Serbija sako, kad ši kampanija skirta „skleisti tiesai“ apie Serbijos kultūrinį bei religinį palikimą Kosove, taip pat apie varganas sąlygas, kuriomis buvusioje savo provincijoje gyvena serbai. Belgradas taip pat kaltina Kosovą siekiant „perrašyti istoriją“.

Panašiai elgiasi Rusija, samdydama vadinamuosius trolius, kurie skleidžia internete Maskvos požiūrį į karą Ukrainoje, puola Vakarus ir giria prezidentą V. Putiną.

Dėl Kosovo priėmimo į UNESCO bus balsuojama lapkritį. Belgradas aiškina, kad Priština nesaugo Serbijos kultūrinio paveldo, daug jo, įskaitant vienuolynus, sunaikinta jau pasibaigus 1999 metų karui, tačiau balsuojant veto teisės neturi.

Tarptautiniai teismai Prištinoje yra nuteisę kelis asmenis už serbų stačiatikių bažnyčių naikinimą, įkalinimo nuosprendžiai siekia nuo 21 mėnesio iki 16 metų. Kosove yra daugelis svarbiausių serbų stačiatikių vienuolynų ir bažnyčių, kai kurie šių objektų jau įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"