TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kova dėl EP postų rūpi nedaugeliui

2014 05 22 6:00
Vieninteliai tikrai išsiskiriantys kandidatai į ES postus – euroskeptiškų partijų atstovai, tačiau jie Bendrijai nežada nieko gero (nuotraukoje – Prancūzijos nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen ir Olandijos laisvės partijos vadovas Geertas Wildersas). Reuters/Scanpix nuotraukos

Šiandien prasidėjo Europos rinkimų maratonas. Iki sekmadienio 400 mln. Europos rinkėjų balsuos už savo atstovus Europos Parlamente (EP). Kasmet vis mažiau Bendrijos piliečių žengia prie balsadėžių. Per pastaruosius EP rinkimus 2009-aisiais balsavo mažiau nei pusė visų rinkėjų. Analitikai svarsto įvairius būdus, kaip sudominti europiečius Bendrijos reikalais.

Ilgą laiką EP neoficialiai buvo laikomas ta institucija, kurioje garbingai savo dienas galėdavo užbaigti visuomenei nusipelnę, tačiau prie karjeros saulėlydžio slenksčio artėjantys Europos Sąjungos (ES) valstybių narių politikai. Nenuostabu, kad net senųjų ES šalių piliečiai nerimtai vertina EP darbą ir į rinkimus eina labai nenoriai.

Mūsų regionas – pasyviausias

Tik ES branduoliu vadinamos šalys, Liuksemburgas ir Belgija, iki šiol balsuoja itin aktyviai. Rinkėjų aktyvumas šiose šalyse viršija 90 procentų. Kitose narėse situacija gerokai prastesnė. Europos politiką neretai diktuojančioje Vokietijoje prie balsadėžių 2009-aisiais susirinko 43,3 proc. balso teisę turinčių vokiečių.

Praėjusiuose EP rinkimuose Lietuvos rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai žemas – vos 21 procentas. Mažesnis rinkėjų aktyvumas užfiksuotas tik Slovakijoje (19,6 proc.). Atrodo paradoksalu, tačiau mažosios Bendrijos narės, kurioms narystė ES yra naudingiausia (atvira ES rinka mažai ekonomikai suteikia daug pranašumų), labiausiai ignoruoja EP rinkimus.

Pagrindinis tokio rinkėjų elgesio argumentas gerai žinomas. Žmonės visoje Bendrijoje, o ypač – jos periferijoje, jaučiasi nutolę nuo ES institucijų. Rinkėjai nesuvokia, kaip EP veikla Briuselyje ir Strasbūre gali tiesiogiai paveikti jų gyvenimą.

Rytų ir Vidurio Europoje daugelis palankiai vertina narystę ES, tačiau į EP rinkimus eina itin vangiai.

Trūksta ryškių kandidatų

ES politikos ekspertų teigimu, Bendrijos institucijose dirbantys politikai nepakankamai stengiasi sudominti rinkėjus savo darbu Briuselyje ir Strasbūre. Tą patį galima pasakyti ir apie naujus kandidatus.

ES rinkimuose pasiryžę balsuoti rinkėjai susiduria su tikra painiava. Išsirinkti tinkamą kandidatą labai trukdo ypatingas jų nenoras išsiskirti. Siekdami atitikti neva universalų Bendrijos standartą, politikai vengia aštrių kalbų ir paprastai pateikia labai abstrakčią savo Europos viziją. Ši problema puikiai pastebima kandidatų į Europos Komisijos (EK) postą lenktynėse. Jose Manuelį Barroso pakeisti siekiantys politikai, tarp jų ir pagrindiniai rinkimų favoritai – konservatorius Jeanas Claude'as Junckeris iš Liuksemburgo ir Vokietijos socialdemokratas Martinas Schultzas, akcentuoja tas pačias problemas, kelia kone identiškus tikslus. Jei visi kandidatai tokie vienodi, kam balsuoti?

Su rinkėjų pasyvumu mėginantys kovoti Briuselio politikai svarsto galimybę ateityje įvesti transnacionalinį balsavimą. Pagal tokią tvarką, EP nariai būtų renkami ne tik savo šalyje, bet visoje Bendrijoje.

Liberalų frakcijos atstovas Europos Parlamente Andrew Duffas pasiūlė iniciatyvą, pagal kurią valstybių narių piliečiai turėtų du balsus: vieną atiduotų už savo šalies partiją, o kitą už konkrečiai šaliai nepriklausantį ES kandidatą.

Daugybė europarlamentarų negaili kritikos šiai iniciatyvai. Jų manymu, toks kandidatas turėtų kalbėti visomis oficialiomis ES kalbomis, taip pat atitikti daugybę kitų griežtų kriterijų, kad įgytų teisę vienodai atstovauti visų Bendrijos narių piliečių interesams. Abejojama, ar toks ES atstovas sugebėtų išlikti nešališkas ir atsiriboti nuo savo šalies interesų.

Rinkimų išvakarėse pagrindiniai kandidatai į EK pirmininko postą, Jeanas Claude

Euroskeptikų viltis

Šiuose rinkimuose iš kandidatų minios išsiskiria tik viena grupė – ES niekinantys euroskeptikai. Dabartinė politinė terpė Bendrijoje jiems itin palanki.

Nuo praėjusių rinkimų 2009-aisiais ekonominė ir politinė situacija Bendrijoje pasikeitė iš esmės. Per visą ES nusirito ekonomikos krizės banga. Dauguma valstybių narių buvo priverstos veržtis diržus – vykdyti griežtą taupymo politiką. Nemažai ES gyventojų tai priėmė kaip visuotinio Bendrijos nuosmukio ženklą.

Per ketverius recesijos metus prieš ES nusistačiusios politinės jėgos Bendrijoje smarkiai išpopuliarėjo. EP rinkimuose jos stoja petys į petį. Oficialus visų euroskeptikų tikslas – įsiveržti į ydingą ES mechanizmą ir sugriauti sistemą pradedant nuo jos vidaus.

Kaip rodo politologų atlikta analizė “PollWatch”, daugiausia vietų parlamente iškovos krikščionių demokratų ir konservatorių partijos bei socialistų ir demokratų aljansas. Tačiau, Europos užsienio reikalų tarybos prognozėmis, į EP gali patekti iki 200 euroskeptiškai nusiteikusių deputatų. Daugelis spėlioja, kas nutiks Bendrijai jei į jos pagrindinį valdymo organą sugužės tiek daug priešininkų stovyklos atstovų. Spėjama, kad stipri euroskeptikų grupė tik dar labiau sujauks ES kortas ir mažins europiečių pasitikėjimą Bendrija.

Euroskeptikų aljansas neslepia savo simpatijų Rusijai ir Vladimiro Putino politikai. Neretai Kremlius jų vadinamas atsvara neva iš esmės ydingoms JAV ir ES sistemoms. Stiprią ir vieningą Bendriją siekiantys kurti politikai turi sutelkti jėgas, kad įkvėptų rinkėjus tikėti ES ateitimi. Bendrijos piliečiai savo ruožtu turėtų prisiimti atsakomybę į savo rankas ir patys nuspręsti, ką norėtų matyti EP.

Europos Parlamento rinkimų apžvalga

· Tiesioginiai EP rinkimai įvesti 1979 metais. Šią savaitę vykstantys rinkimai yra aštuntieji;

· 400 mln. rinkėjų iš 28 valstybių narių rinks 751 atstovą į EP (2009-aisiais išrinkti 766 deputatai);

· Visos ES narės turi skirtingus rinkimų įstatymus, tad pačios spręs, kada jų rinkėjai balsuos (rinkimai Bendrijoje vyks nuo gegužės 22 iki 25 dienos);

· Kiekviena valstybė narė EP turi savo atstovų skaičių, proporcingai šalies gyventojų skaičiui. Didžiosios ES šalys turi daugiau atstovų nei mažosios;

· Lietuvos rinkėjai EP parlamentarus rinks sekmadienį, gegužės 25 dieną. Iš viso Lietuva EP turės 11 atstovų.

· Piliečių aktyvumas renkant EP narius kiekvienais metais mažėja. Pirmuose rinkimuose 1979 metais balsavo 63 proc. balso teisę turinčių ES piliečių. 2009-aisiais savo balsą atidavė 43 proc. rinkėjų.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"